Klaipėda 5.5°C
Finišo tiesiąją pasiekė Lietuvos futbolo klubinis sezonas, baigėsi I ir II lygų čempionatai, ne už kalnų finišuos ir stipriausios Lietuvos A lygos pirmenybės.
Sezoną baigė ir mūsų Klaipėdos „Neptūno“ pagrindinė bei dublerinė „Neptūno B“ komandos. Šių metų I lygoje triumfavo Šiaulių „FA Šiauliai“, kurie gavo tiesioginį kelialapį į stipriausią šalies A lygą.
Tuo tarpu uostamiesčio komanda su iškovotu 31 tašku užėmė 10-ają vietą galutinėje komandų rikiuotėje.
Sezoną klaipėdiečiai uždarė skambiu ir maloniu akordu dviem gražiomis pergalėmis prieš Vilniaus „Žalgirio B“ ir kaimynės Kretingos „Minijos“ komandas. Sezonas buvo permainingas ir įdomus, teko patirti ir gražių pergalių, taikių lygiųjų, ir skaudžių pralaimėjimų, bet tai sportas - jame būna visko, jaunai komandai tai neįkainojama patirtis, kuri pravers ateities kovoms. Būtent apie visą praėjusį sezoną, apie tikslus, kuriuos pavyko įgyvendinti ir kurių ne, bei apie ateities planus kitam sezonui pasikalbėjome su Klaipėdos „Neptūno“ direktoriumi Tadu Vaitkumi.
– Finišavo futbolo klubinis sezonas, kaip vertinate „Neptūno“ klubo pasirodymą? Kokie buvo keliami tikslai? Ar pavyko juos įgyvendinti?
– Praėjusiais metais sportiniu principu iškovoję kelialapį į LFF I lygą, šiais metais buvome lygos naujokai, todėl prieš sezoną nekėlėme sau sunkių užduočių. Kartu su klubo dalininkais nusprendėme, kad turime visi nuodugniai susipažinti su aukštesniu lygiu. Tikslai susipažinti su pirma lyga ir įsitvirtinti joje, mano nuomone, yra įgyvendinti.
– Šiame sezone netrūko skambesnių pergalių ir skaudesnių pralaimėjimų, ar banguojančiam sezonui turėjo įtakos patirties stoka? O gal kitos problemos?
– Be abejo, patirties trūkumas stipriai padarė įtakos mūsų rezultatams. Buvo rungtynių, kurias privalėjome laimėti, tačiau nesusitvarkydami su įtampa klysdavome. Manau, kad trūko pasitikėjimo, tiesiog išeiti į aikštę ir laimėti. Tačiau tai normalu ir pateisinama, komanda dar jauna, neturėjo savo stuburo. Kovodami su tikrai stipriais klubais, lygos senbuviais mokėmės iš visko: iš pergalių ir iš pralaimėjimų. Rezultatams įtakos tyrėjo ir žaidėjų traumos. Atrodo viskas puiku, komanda sukomplektuota, tačiau iškritus porai pagrindo žaidėjų, vyr. treneriui Kęstučiui Ivaškevičiui tekdavo remtis jaunimu.
– Klube buvo ir vienas legionierius. Maksimas Lukasevich Lietuvos futbolo padangėje ne naujokas, kiek jo patirtis davė pakankamai jaunai Klaipėdos komandai?
– Su Maksimu pažįstami jau senIai, žinome, ką jis gali. Norėjome, kad jis būtų komandoje jau sezono pradžioje ir jis labai norėjo pas mus būti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių prie komandos jis prisijungė tik įpusėjus sezonui. Maksimo patirtis buvo labai svarbi jauniems komandos žaidėjams. Maksimas jaunimui parodė, kas yra tikras atsidavimas treniruotėse ir rungtynėse. Neseniai sužinojau, kad jis vis tiek žaidė kęsdamas skausmus po traumos, tai mane tikrai sujaudino. Su Maksu mielai bendrautume ir toliau.
– Kodėl komandoje buvo tik vienas legionierius? Ar buvote numatę išskirtinai jaunos ir lietuviškos komandos modelį? Ar tai lėmė ir kiti veiksniai?
– Būtų be galo smagu remtis tik lietuviais žaidėjais. Dar smagiau būtų turėti grynai klaipėdietišką komandą. Apie tai dažnai pakalbame su klubo dalininkais ir treneriais. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Šiais metais pamatėme, kad norint baigti sezoną tarp lyderių be stiprių legionierių neišsiversime. Komplektuojant komandą svarbų žodį turi treneriai ir klubo techninis direktorius Kęstutis Ivaškevičius. Su kolegomis jau dėliojame, kad sekančiame sezone didelė dalis komandos žaidėjų bus tikrai iš Klaipėdos. Galėčiau sumeluoti, kad šiais metais taip ir bandėme daryti, vertėmės tik su vienu legionieriumi, darėme lietuvišką komandą. Bet būsiu atviras – komandos sudėčiai įtakos turėjo klubo biudžetas.
– Kaip manote, ar su šio sezono turimais resursais - komandos komplektacija, pasiekėte maksimumą, o gal buvo žaidėjų, kuriuos norėjote matyti komandoje, bet dėl vienų ar kitų priežasčių nepavyko pasikviesti?
– Norėjome pakviesti daugiau stiprių klaipėdiečių, tačiau lygos naujokui - „Neptūno“ klubui - tai nebuvo lengva. Nemažai žaidėjų rinkosi senbuvius ar vyko į užsienio klubus. Smagu, kad vykdydami visus įsipareigojimus žaidėjams, patikimo klubo vardą jau užsitarnavome. Antroje sezono pusėje į Klaipėdą grįžo ir prie komandos prisijungė trys klaipėdiečiai: Simonas Juška, Neilas Urba ir Ainis Vilavičius.
– Sirgaliai - neatsiejama sporto dalis ir netgi yra laikomas papildomu bei stipriu faktoriu namų komandoms. Ar pandeminiu metu pasijautė sirgalių sumažėjimas stadione palaikant komandą?
– Jaunam klubui sirgalius pritraukti nėra lengva. Be abejo, pandemija taip pat prisidėjo prie to. Pamenu sezono pradžią, kai į išvykos rungtynes vykdavome tuščiais keliais ir gatvėmis, o komandos autobusą po kelis kartus stabdydavo policijos postai. Žaidėjai įtampoje laukia, o aš su krūva popierių įrodinėju, kad turime vykti toliau į rungtynes. Žaisdavome apjuostuose stop juostomis stadionuose, tai sirgalių klausimas tuo metu buvo tiesiog net nekeliamas. Tačiau jūs nepatikėsite! Kai žaisdavome Klaipėdoje, tuo sunkiu metu, žiūrovai vis tiek rinkdavosi ant kalniuko, kad galėtų pamatyti rungtynes. Klaipėdoje žmonės be galo myli futbolą, jie jį žiūrės bet kokiomis sąlygomis. Visi mes tikimės, kad jau grįšime į normalų gyvenimą ir kai žaisime namie, tribūnos oš.
– Papasakokite apie I lygą? Debiutavote šį sezoną, kokie įspūdžiai? Koks apskritai lygos paveikslas? Komandų pajėgumas? Ar viskas buvo taip,kaip tikėjotės, ar kažkas nustebino, nuvylė?
– LFF I lyga jau yra profesionali. Pakilus iš mėgėjų LFF II lygos laukė daugybė iššūkių ne tik žaidėjams ar trenerių komandai, bet ir administracijai. Tai ir sudėtingi lygos licencijavimo procesai, įvairios ataskaitos, stebėsenos kriterijų vykdymai, uždaviniai komunikacijai, viešinimui. Čia šioje vietoje norėčiau padėkoti žmonėms, kurie dirbo ir dirba klube kartu. Darėme kartais atrodė neįveikiamus dalykus. Bet padarėme! Ir padarėme puikiai. Sigitas Ambrazevičius, Ieva Vaitkė, Kęstutis Ivaškevičius, Agnė Žilevičiūtė, Evaldas Misiūnas, Akvilė Karmonienė – su šiais žmonėmis eisiu ne tik į sekantį sezoną, bet ir drąsiai eičiau į žvalgybą. Atskirą Ačiū norėčiau pasakyti buvusiam krepšinio klubo „Neptūnas“ vadovui Viliui Sukonui – daug iš jo išmokau ir mokausi toliau. Sporto vadyba yra labai sudėtingas darbas, o norint pasiekti aukštą lygį reikia labai daug mokytis ir dirbti. Viliui jau tai pavyko.
Pati lyga tikrai įdomi. Man patiko lygos vadovų darbas. Puikus grįžtamasis ryšys – turi klausimų, skambini ir iškart gauni patarimą ar pagalbą. Tai mums daug padėjo ir tikiuosi, kad bendrame klubų kontekste neatrodėme visiškai žali. Komandų pajėgumas, mano nuomone, stiprus, o ir lygis visų nebuvo labai jau skirtingas. Nematėme triuškinančių rezultatų, visi klubai baigė sezoną, kaip mes sakome, be nesąmonių. Tai rodo, kad visos 16 komandų buvo savame lygyje. Buvo be galo įdomu kaskart kovoti ir bet kuriose rungtynėse siekti pergalės.
– Pakalbėkime apie biudžetą. Vyko derybos su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl klubo finansavimo. Koks svarbus miesto indėlis formuojant klubo biudžetą?
– Šiais metais klubo biudžetą dėliojome kaip mozaiką. Galbūt kažkas įsivaizduoja, kad jei sugalvojai sukurti futbolo klubą, prieš sezoną nuėjai į savivaldybę, paskambinai porai įmonių vadovų, gavai pavedimus ir startuoji. Realybėje viskas daug sudėtingiau. Klaipėdos miesto savivaldybė negali remti komandų, kurios nedalyvauja aukščiausiose lygose, futbolo sporto šakos atveju - LFF A lygoje. Jautėme miesto vadovų palaikymą ir drauge ieškojome sprendimų. Vienas iš futbolo klubo „Neptūno“ dalininkų yra krepšinio klubas „Neptūnas“ ir mūsų didžiąją dalį biudžeto padėjo surinkti krepšininkų klubo pagrindinis savininkas, sporto mecenatas Sigitas Ambrazevičius. Jo įmonė „Dauparų žuvis“ buvo mūsų klubo pagrindinis rėmėjas, taip pat didelę dalį biudžeto mozaikos užpildė įmonės „Civinity“ savininkas, sporto mecenatas Deividas Jacka. Šie du vyrai palaikė mus abu praėjusius sezonus. Jų dėka įvykdėme pagrindinį tikslą – nevėluoti su atlyginimais klubo žaidėjams. Nemažą dalį biudžeto pridėjome ir mes – kiti klubo dalininkai – Kęstutis Ivaškevičius ir aš pats. Vėliau prisijungė ir daugiau rėmėjų, kuriems nuoširdžiai dėkojame ir būsime dėkingi ateityje. „Neptūno“ klubą palaikė Lietuvos futbolo federacija ir Klaipėdos apskrities futbolo federacija. Užbėgant už akių, galiu prasitarti apie sekančių metų biudžetą. LFF Prezidento Tomo Danilevičiaus iniciatyva turėjome keletą labai produktyvių susitikimų su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu. Miesto vadai patikėjo mumis ir kitam sezonui užtikrino tikrai apčiuopiamą paramą, su kuria projektuojame ir aukštesnes pozicijas LFF I lygoje. Čia mūsų visų futbolo gerbėjų didžiulis Ačiū jiems! Turime užduotis ir stengsimės nenuvilti.
– I lygos mastu, ar stipriai „pinigine“ „Neptūnas“ šiemet nusileido pirmaujančioms komandomis?
– Atsakysiu trumpai – „Neptūno“ biudžetas šiais metais buvo mažiausias iš visų LFF I lygos klubų.
– Šį sezoną „Neptūnas“ baigė 10-oje vietoje, ko reikia komandai, kad ji būtų tarp prizininkų?
– Patirties. Ją jau, galime sakyti, turime. Didesnio biudžeto, kurį jau dabar projektuojame. Jeigu viskas eisis taip, kaip planuojame, sieksime būti tarp prizininkų. Klaipėdos miestui reikia futbolo klubo aukščiausiame lygmenyje, o mes visi jaučiame atsakomybę prisidėti prie to, kad tai įvyktų.
– Ar jaunimo rezervinės komandos rezultatai tenkina komandos vadovus? Ar daug jaunimo galime išvysti ateityje pagrindinėje „Neptūno“ ekipoje? Gal galite trumpai papasakoti, kaip vyksta „piramidės“ modelis? Ar galima teigti, kad jis veikia pilnai?
– „Neptūno B“ dubleriai šiais metais dalyvavo LFF III lygoje ir tapo vicečempionais. Antrus metus iš eilės laimėjo XX A. Fokino taurę. Esame tikrai patenkinti jaunimo rezultatais, nors suprantama, jų užduotys yra visai kitokios nei pagrindinės „Neptūno“ klubo komandos. Jaunimas tobulėja individualiai ir yra ruošiami žaisti aukšto meistriškumo pirmoje klubo komandoje. Vyr. treneris Kęstutis Ivaškevičius pasitikėjo jaunimu ir dažnai traukė į pagrindinės komandos sudėtį 16 - 18 metų perspektyvius jaunuolius. Matėme, kaip vyr. trenerio pasitikėjimas jaunimu suteikė jiems motyvacijos tobulėti ir dirbti papildomai. Klubo fizinio rengimo treneris Tadas Kazlauskas džiaugėsi savo auklėtinių noru siekti aukšto meistriškumo.
„Neptūnas“ kartu su futbolo akademija „KFA“ sukūrė sporto piramidės modelį ir jis puikiai veikia jau antrus metus. Piramidės pradžia yra jos pamatas – tai futbolo akademija „KFA“. Joje šiuo metu pagal Anderlecht metodiką ir filosofiją ugdoma virš 300 vaikų. Talentingi „KFA“ akademistai, užaugę iki jaunuolių nuo 15 metų, „KFA“ akademijos trenerių įtraukiami į projektą „Next Level“, kur su jais papildomai jau pradeda dirbti „Neptūno“ klubo trenerių komanda. Palaipsniui jiems atsiranda galimybė treniruotis rezervinėje komandoje, vėliau ir aukšto meistriškumo komandoje. „Neptūno“ klubo sistemoje yra net keletas komandų, kuriose jaunuoliai žaisdami įvairiuose lygiuose yra nuolat stebimi klubo techninio direktoriaus ir trenerių komandos. Tai „Neptūnas“ 5x5, „Neptūnas-KFA“ 8x8, klubo partnerio Klaipėdos Universiteto komanda, dubleriai „Neptūnas B“ ir pagrindinė, aukšto meistriškumo komanda „Neptūnas“. Galiu pasakyti tvirtai, kad „Neptūno“ ir akademijos „KFA“ sukurta futbolo sporto piramidė veikia pilnai.
– Ar yra jaunuolis iš rezervinės ar pagrindinės komandos, kuriame matote didžiulį potencialą? Kuris galėtų netolimoje ateityje tapti aukščiausio lygio futbolininku ir net žaisti top klasės klube?
– Čia gal daugiau papasakotų mūsų treneriai. Aš galiu tik pasakyti, kad matydamas, kaip treneriai jaunuoliais pasitiki ir išleidžia juos žaisti įtemptais momentais, manau, kad jų laukia tikrai puiki ateitis. Pamenu rungtynes su Vilniaus „Riteriais“, rezultatas buvo lygus 2:2, treneris likus 5 minutėms išleido jauną žaidėją Aleksandrą Fiodorovą, nugirdau trenerio užduotį: „Saša, turi įmušti!“ O 90 min. visi pamatėme Aleksandro gražuolį įvartį. Tokie epizodai užveda ne tik patį žaidėją, bet ir mus visus. Tada supranti, kad viskas gerai! Einame teisinga linkme! Viską darome teisingai! Be Aleksandro, klube yra nemažai perspektyvaus jaunimo ir mes dar pamatysime daug gražių epizodų, kuriuos sukurs jaunieji žaidėjai.
– Kokius pokyčius esate numatę kitam sezonui? Kiek šio sezono komandos branduolio liks ir kitame sezone?
– Dar šiek tiek anksti kalbėti apie konkrečius žaidėjus. Pokyčiai komandoje tikrai bus.
– Ateities planai. Ar galvojate apie kilimą į aukštesnį lygį? Gal yra sudarytas strateginis planas, kada galime vėl Klaipėdos komandą išvysti A lygoje?
– Jus man priminėte 2019 metų rudenį, kai vienoje Klaipėdos miesto kavinių tarp keturių vyrų Sigito Ambrazevičiaus, Viliaus Sukono, Kęstučio Ivaškevičiaus ir manęs prasidėjo nedrąsūs pokalbiai apie vyrų futbolo klubą Klaipėdoje. Tie nedrąsūs planai virto į planavimą, vėliau į strateginius planus. Šiek tiek vėliau sukūrėme ir patį strateginį planą – 2020 metais LFF II lyga, 2021 metais įsitvirtiname LFF I lygoje, 2022 metais LFF I lygoje prizinė vieta ir iškovota vieta LFF A lygoje, o 2023 metai dalyvavimas aukščiausiame lygmenyje LFF A lygoje. Kaip matote plano laikomės, nors ir sudėtingoje pandeminėje situacijoje.
– Jūsų nuomone, kas lėmė pastaruoju metu Klaipėdos regiono futbolo lygio kritimą? Kažkada A lygoje turėjome netgi 2 komandas iš Klaipėdos. Ko galime pasimokyti iš šios situacijos ir ko reikia, kad ateityje pakeistume esamas nusistovėjusias tendencijas?
– Jus teisingai pasakėte – turėjome dvi komandas, ne du klubus. Manau, kad esminė problema, kad jos neturėjo pamato – vaikų, jaunimo ugdymo sistemos, nesirūpino žaidėjų, trenerių, sporto vadybininkų užsiauginimu, neturėjo nuolatinės bendruomenės, kuri auga kartu su klubu. Nebuvo atsakomybės prieš savo bendruomenę ir atvirkščiai - nebuvo bendruomenės, kuri gelbėtų klubą kritiniu atveju. Tačiau tokie tada buvo laikai. Visame Lietuvos futbole daug metų prioritetas buvo vyrų komandos, o į vaikų ir jaunimo ugdymą nebuvo investuojama. Lietuvos futbolo federacijos reikalavimai prieš porą metų ženkliai pasikeitė. Šiuo metu, jei klubas neugdo vaikų, negali dalyvauti jokiame LFF vyrų čempionate nuo II lygos. Taip vyrų komandos tapo klubais. Mes nuolat mokomės iš savų bei kitų klaidų, kad ir kaip tas būtų nemalonu, svarbu jas pripažinti. Klaipėdos „Atlanto“ tema mums yra labai skaudi. Mano tėtis daug metų atidavė „Atlantui“, buvo trečias visų laikų šios komandos rezultatyviausias žaidėjas. Mano kolega Kęstutis Ivaškevičius savo top futbolininko karjerą pradėjo „Atlante“, o jo tėtis buvo ilgametis dublerių komandos treneris. 2019 metais abu su kolega Kęstučiu Ivaškevičiumi padėjome „Atlantui“ kuo galėjome, už savo lėšas išlaikėme privalomą rezervinę „Atlantas B“ komandą, rėmėme ją „KFA“ akademijos resursais. Deja, nepakako nei savininkų, nei mūsų pastangų ir mylima komanda žlugo. Dėjome tašką ir vertėme puslapį iš naujo. Nieko dabar nesigailime, žiūrime į priekį ir norime sugrąžinti Klaipėdos futbolą į aukščiausią lygmenį!
– Ko palinkėtumėte ir ką galite pažadėti kitam sezonui visiems Klaipėdos „Neptūno“ sirgaliams?
– Palinkėčiau, kad visi būtume sveiki, pagaliau įveiktumėme tą sunkią pandeminę situaciją ir sugrįžtume į stadionus pilna apimtimi!
„Neptūno“ sirgaliams pažadu, kad mes atiduosime visas jėgas ir širdis, kad Klaipėdos centrinio stadiono tribūnose skambėtų pergalės dainos!
