Klaipėda 5.2°C
Ketvirtadienį, 17 val., Klaipėdos sportininkų namuose (Daukanto g. 24) 90-ojo gimtadienio proga bus pasveikintas klaipėdietis Algimantas Knašas.
Jis išgarsėjo 1960 metų dviračių žygiu Klaipėda-Vladivostokas, kurio metu dvirate transporto priemone sukorė net 11 tūkstančių kilometrų.
Tais laikais tai prilygo tikram žygdarbiui.
Žygio dalyviai dviračiais mynė per du žemynus – įveikė atstumą nuo Klaipėdos iki Vladivostoko.
Žygio startas buvo duotas 1960 metų gegužės 1 dieną Klaipėdoje.
Sėkmingai nuvažiavus apie tris su puse tūkstančio kilometrų, įvyko tragiška nelaimė: eismo įvykyje žuvo 73 metų grupės vadovas Liudas Alseika.
Sugaišę keletą dienų, žygio dalyviai ryžosi tęsti kelionę, grupę pavadinę L. Alseikos vardu. Vadovauti ėmėsi patyręs turistas A. Knašas.
Prausiami lietaus, kaitinami karštos saulės, klampodami per purvynus, kęsdami Sibiro taigos uodų antpuolius, brisdami per patvinusias upes, keliautojai atsigaudavo bendraudami su vietiniais gyventojais.
Apie šią kelionę buvo plačiai rašoma vietinėje spaudoje visur, kur tik teko lankytis keliautojams. Pravažiavus Baikalą, ilgokai teko kratytis per bėgius geležinkelio sankasa, nes kito kelio nebuvo. Pagaliau pasiektas kelionės tikslas – Vladivostokas.
Stebint daugybei žurnalistų ir reporterių, į Ramųjį vandenyną buvo iškilmingai išpiltas Baltijos jūros vanduo.
Minint tarpžemyninio žygio 50-metį Klaipėdos sportininkų namuose (S. Daukanto g. 24) buvo demonstruojama ekspozicija ir vyko žygio dalyvių pagerbimas.
Šįkart dviratininkų ir sporto bendruomenė į Klaipėdos sportininkų namus rinksis jau kita proga – birželio 8 dieną A. Knašui sukanka 90 metų. Jubiliatą sveikins ir Klaipėdos miesto valdžios atstovai.
A. Knašas yra vienintelis likęs gyvas iš minėto žygio dalyvių.
Taigi, tikrai turi ką papasakoti ir pasidalinti istorinėmis žygio akimirkomis.
Dviračių sporto entuziastai kviečiami ketvirtadienį atvykti į Sportininkų namus ir pasveikinti šį nusipelniusį klaipėdietį.
A. Knašas yra vienas sportinio dviračių turizmo pradininkų Lietuvoje. 9 kartus tapo Lietuvos sportinio turizmo čempionu: Komijoje (1966 m.), Baltarusijoje (1968 m.), Pavolgyje (1969 m.), Urale (1970 m.), Užbaikalėje (1972 m.), Altajuje (1974 m.), Jakutijoje (1978 m.), Tolimuosiuose Rytuose (1982 m.), Dagestane (1984 m.). 1972 m. – SSRS dviračių turizmo čempionas (Užbaikalė).
Parašė knygas „Kelionių vadovas“ (1970 m.) ir „Turisto žinynas“ (1978 m.)
