Vakarų regiono merų susitikime aptarti svarbūs skrydžių plėtros, potvynio valdymo klausimai

Gargžduose vykusiame asociacijos „Klaipėdos regionas“, kurios prezidentas yra Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, susitikime pristatyta Palangos oro uosto skrydžių plėtros vizija. Septynias savivaldybes vienijančių Vakarų Lietuvos merų nuomone, oro uosto plėtra būtina, siekiant skatinti regiono patrauklumą.

Skrydžių plėtra – reikalinga

Pernai iš Palangos oro uosto išskrido ir į jį atskrido 300 tūkstančių keleivių, tačiau, pasak oro uosto atstovų, potencialas didinti šį skaičių yra nemažas, o ateities ambicijos ir planai – kasmet keleivių srautą padidinti bent 7 procentais.

Iš Palangos šiuo metu galima nuskristi į Kopenhagą, Rygą, Oslą, Londoną. Kovą vėl bus grąžinti skrydžiai į Dubliną, o jau gegužės mėnesį keliautojams planuojama pasiūlyti tiesioginį skrydį ir į Amsterdamą, kuris iš šio miesto per jungiamuosius skrydžius atvers vartus į visą pasaulį.

Dabartinė oro uosto infrastruktūra išvystyta tiek, kad ji atitinka šiai paslaugų sričiai keliamus reikalavimus ir yra tinkama Europoje naudojamiems orlaiviams bei yra pajėgi priimti ir aptarnauti naujausius lėktuvus. Sukurta infrastruktūra leidžia aptarnauti dvigubą kiekį keleivių, tad norint pritraukti didesnį jų srautą, pasak oro uosto atstovų, būtina galvoti apie dar vieno naujo skrydžio Vokietijos kryptimi sukūrimą, tačiau tam reikalingas visų suinteresuotų pusių – Valstybės, regiono, oro linijų, bendradarbiavimas ir palaikymas.

Skrydžių skatinimo priemonių paketas Lietuvos oro uostuose jau veikia ir dabar, jis veiks ir ateityje. Tačiau bendrovė savo praktikoje Vilniaus oro uoste jau taiko ir naują skatinimo modelį, prie kurio prisideda ir miesto savivaldybė. Šio modelio pagrindu visos suinteresuotos šalys  įsipareigoja prisidėti prie skrydžių plėtros – taip atsiranda stabilumas ir pastovumas dalijantis ir valdant rizikas.

„Išties matome ir suprantame, kad Palangos oro uosto skrydžių plėtra reikalinga norint, kad Vakarų Lietuva išliktų patraukli tiek turistams, tiek verslui. Atsiradus naujiems skrydžiams, atsirastų ir dar didesnė paklausa viešbučių, maitinimo, visame turizmo sektoriuje. Šioje situacijoje išloštų tiek aviacija, tiek vietiniai verslai. Išgirdome net kelis variantus, kaip Savivaldybės gali tiesiogiai ir netiesiogiai prisidėti prie skrydžių plėtros, išties turime apie ką pagalvoti ir rasti visiems priimtinus sprendimus, kaip ir kokį modelį galėtume taikyti“, – sako rajono meras Bronius Markauskas.

Bus sprendžiami ir kiti svarbūs klausimai

Regionų merai aptarė ir itin aktualią problemą – besikartojančius ir stiprėjančius potvynius. Vasario mėnesį bus organizuojama konferencija, į kurią bus pakviesti ir mokslininkai bei Aplinkos ministerija.

„Norime patikinimo, kad šiais metais iš tikrųjų bus skiriama 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Norime žinoti, kas gali pretenduoti, su kokiomis priemonėmis ir ko galėtume tikėtis, kokius projektus galėtume pasirengti ir įgyvendinti“, – sako asociacijos „Klaipėdos regionas“ vadovas, Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Aptartas ir prastėjančių valstybinių kelių klausimas, biudžetinių įstaigų reglamentavimo pakeitimai, nutarta susitikti ir su Klaipėdos universitetinės ligonės vadovu – aptarti finansavimo ir sveikatos reformos klausimus.