Sužymėti pagrindiniai keliukai, vedantys į draustinius ir kertantys jų ribas

 Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai yra priskirti 5 „kito kranto“ draustiniai, esantys Klaipėdos miesto, Šilutės ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijose.

Nors jie nepatenka į nacionalinio parko plotą, bet už jų gamtinių buveinių gerovę yra atsakinga direkcija.

Nors kai kurie draustiniai yra nutolę daugiau kaip 100 km atstumu nuo Nidos, juose periodiškai stebime saugomas rūšis, atliekame teritorijos patikras, naujų statybų projektų derinimus, o savanorių būreliai renka šiukšles. Tačiau dauguma šiuose draustiniuose besilankančiųjų net nežino apie juos ir juose saugomas vertybes, o mes matome to pasekmes – atliekos, laužavietės neleistinose vietose, keturračių išdraskytos pievos, miškai ir aukštapelkės, trikdomi gyvūnai...

„Mūsų direkcija ne vienerius metus laukė valstybinio draustinių ženklinimo, tačiau galiausiai šią misiją atlikome patys. Dabar pagrindiniai pėsčiųjų ir ratuotųjų keliukai, vedantys į draustinius ir kertantys jų ribas, yra sužymėti riboženkliais su prevencine informacija. 38 pastatyti riboženkliai buvo pagaminti iš lankytojų bilietų surinktų lėšų, o kitais metais „kitame krante“ pastatysime ir informacinius stendus. Tikimės, kad šie ženklai įspės potencialius šiukšlintojus, keturratininkus ar laužų kūrentojus ir tokių atvejų sumažės", - teigiama Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos pranešime.

Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos prižiūrimi draustiniai: 

• Smeltės botaninis draustinis – plotu pats mažiausias (3,65 ha), esantis Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Jame saugomos itin retos Lietuvoje halofitinių augalų rūšys.
• Lužijos botaninis draustinis – jis turi nuolatinę apsaugą, nes patenka į Brigados generolo Povilo Plechavičiaus poligoną. Draustinio 67,62 ha plote saugomos pamario smėlio paplūdimių bendrijos užliejamos pievos su retais augalais.
• Kliošių kraštovaizdžio draustinis – didžiausias plotu (2618,88 ha) ir turbūt intensyviausiai lankomas, nes ribojasi su Dituvos sodais, Kuršių mariomis, jį kerta daug keliukų ir Karaliaus Vilhelmo kanalas. Jame saugomas pamario lygumos šlapių miškų ir pelkių kraštovaizdis su botaninėmis ir zoologinėmis vertybėmis. 
• Svencelės pievų botaninis-zoologinis draustinis – netoli Svencelės gyvenvietės pamaryje esančiame 49,88 ha draustinio plote siekiama išsaugoti meldines nendrinukes ir jų perėjimui reikalingas pievų buveines.
• Svencelės telmologinis draustinis – besiribojantis su Svencelės gyvenviete, dirbamais laukais ir apsuptas miškų, 1206,72 ha draustinis įkurtas išsaugoti botaniniu ir zoologiniu požiūriais vertingą Svencelės aukštapelkę.