Pajūrio kopos pasižymi negausia, bet specifine grybų rūšių įvairove. Viena jų - smiltyninis ausūnis (Peziza ammophila) – labai reta grybų rūšis, Lietuvos Raudonojoje knygoje priskiriama kritiškai grėsmingos būklės taksonams.
Smiltyninis ausūnis Lietuvoje pirmą kartą aptiktas 1988 m., o šiuo metu žinoma apie 17 grybo augaviečių – visos jos Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Vaisiakūniai formuojasi vasarą ir rudenį – iš pradžių smėlyje, vėliau dalinai iškyla virš smėlio ir yra uždari, vėlyvoje vystimosi stadijoje atsiveria, galiausiai kraštai atlinksta ir sutrūkinėja į skiautes.
Dėl tulpės žiedą primenančio vaisiakūnio išvaizdos olandų kalboje ši grybų rūšis vadinama smėlynų tulpe („zandtulpje“).
Grybo ir jo buveinių išlikimui kylančios grėsmės yra tiek natūralios, tokios kaip kopų ardymas audrų metu, kopų apžėlimas kerpėmis ir kita susiveriančia augalija, tiek ir antropogeninės grėsmės, kaip kopų destrukcija vaikščiojant jomis, vaisiakūnių sutrypimas. Dėl šio mažo grybo ir daugelio kitų vos matomų organizmų, kiekvienas žingsnis saugomoje teritorijoje turi būti gerai apgalvotas.