Įrengiant dabartinę Salantų miesto užtvanką nebuvo kreipiamas dėmesys į jos poveikį aplinkai, neatsižvelgta į Salanto upės specifiką. Per laikmetį, stebint gamtą ir atliekant vis daugiau pasaulyje tyrimų, suvokta, kad užtvankos ypatingai blogina upių ekologinę būklę dėl pakitusio natūralaus nešmenų srauto, nuotėkio režimo, sunaikintų vertingųjų gyvūnų veisimosi ir maitinimosi buveinių.
Plačiai pripažinta, kad beatodairiškai vykdyta melioracija, užtvankų įrengimas ant ekologiškai jautrių upių padarė didžiulę žalą Lietuvos gamtinei aplinkai bei nuskurdino praeivių žuvų išteklius. Todėl jau stebimas ir Salantų miesto užtvankos tvenkinio spartus užsinešimas nuosėdomis.
Rengiant Pralaidos ant Salanto upės ties Salantų miestu rekonstravimo techninį darbo projektą, atlikti batimetriniai, topogeodeziniai matavimai, geologiniai ir hidrologiniai tyrinėjimai. Jų rezultatų duomenimis nustatyta, kad Salantų m. tvenkinyje susikaupę gausūs nuosėdų kiekiai yra daugiausiai nulemti Salanto upės nešmenų akumuliacijos būtent Salantų m. tvenkinyje. Akivaizdžiai matomos smėlio nuosėdų sankaupos aukštutinėje dalyje sparčiai plečiasi žemupio link, užimdamos šiuo metu 30 proc. tvenkinio ploto. Vidurinėje ir žemutinėje tvenkinio dalyse yra susikaupę gausūs smulkios frakcijos nuosėdų sluoksniai, kurie viršija 1 metro storį, todėl vidutinis tvenkinio gylis yra 1,47 m, o maksimalus – tik 3 m. Dabar didžioji tvenkinio akvatorijos dalis yra taip užnešta nuosėdomis, kad užtvankai tenkanti papildoma apkrova gali sukelti jos griūtį. Salantų tvenkinio užsinešimas nuosėdomis taip pat blogina rekreacinę būklę, todėl salantiškių šis tvenkinys nėra naudojamas. Salantų dvaro parke esanti sietuva yra pagrindinė vieta, tenkinanti salantiškių rekreacinius poreikius.
Gausus nuosėdų kiekis tvenkinyje labai riboja ir vertingų žuvų populiacijos dydį, nes dėl mažo gylio ir gausių nuosėdų jame dominuoja menkavertės karpinės žuvys. Užtikrinti visų žvejų vertinamų žuvų populiaciją galima tik pakankamai dideliame vandens telkinyje. Šios problemos neišsprendžia net ir reguliariai atliekamas asociacijos „Salantų žvejų klubas“ (toliau – Salantų žvejų klubas) tvenkinio įžuvinimas. Anot Salantų žvejų klubo pirmininko Sauliaus Alonderio, įžuvinimas atliekamas pagal patvirtintus planus ir standartus mėgėjiškai žūklei. Tikino, jog žvejų potraukis žvejoti šiame tvenkinyje ir duoti tuo pačiu grąžą klubui, nėra tolygus: žvejai nenori prisidėti prie įžuvinimo, nes nemato prasmės. Įvardijo didžiausias problemas, kodėl tvenkinys yra nepatrauklus: uždumblėjęs tvenkinys, mažas gylis, per šaltas vanduo tokiame mažame plote ir kt. Salantų žvejų klubo nuomone, be reikalo švaistomos lėšos įžuvinimui, todėl 2023 m. Salantų žvejų klubas planuoja nutraukti su NŽT Salantų m. tvenkinio nuomos sutartį, nes nemato perspektyvų. Mano, kad projektas „Žuvų migracijos kliūčių pašalinimas ties Salantų miesto užtvanka bei vandens telkinio būklės gerinimas, siekiant atkurti Salanto upės vagą“ (toliau – Projektas) pakreips viską į gera. S. Alonderis atkreipė dėmesį ir į tai, jei lašiša pasirodys po projekto įgyvendinimo, bus laikotarpių, kai žvejai dėl ribojimų negalės žvejoti, tačiau mano, jog šiuo metu Salantų miesto užtvankos su visu tvenkiniu net nemato, kaip rekreacinės paskirties objekto: nematoma nei kaip maudykla ar apskritai, kaip traukos vieta. Todėl Salantų žvejų klubo pirmininkas pasisako už Salantų m. užtvankos rekonstrukciją.
Įgyvendinus Projektą ne tik bus atkurtas žuvų migracijos kelias, bet ir apsaugotos miesto prieigos nuo galimo potvynio padarinių, griuvus Salantų m. užtvankai. Pažymėtina, kad Projekte numatoma išvalyti ir Salanto upės atkarpą žemiau Salantų m. užtvankos, ją papildant rieduliais, kuri kurs estetiškai patrauklesnį vaizdą. Projektas ruošiamas laikantis integruoto planavimo principų, todėl atkuriant Salanto upės vagą numatomi elementai, skirti ir vietos bendruomenės poreikiams tenkinti. Numatytame suformuoti pratakiame Salanto upės užutekyje bus galima vykdyti mėgėjišką žūklę, maudytis, kaip ir visoje naujai atkurtoje upės vagoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Salanto tvenkinio teritorija išlaikys esamą atvirą kraštovaizdį, natūralizuotos ir rekultivuotos teritorijos bus prižiūrimos. Įgyvendinant Projektą nebus pašalinti esami rekreaciniai objektai, o įgyvendintos Projekto veiklos leis plėtoti teritorijos rekreacinio potencialo vientisumą. Salantų m. tvenkinio aplinkinės teritorijos pagal Salantų regioninio parko tvarkymo ir planavimo schemą yra rekreacinio prioriteto, todėl tolimesnei teritorijos rekreacinei plėtrai yra sudarytos visos galimybės. Be to, dabartinis, ką tik įrengtas pėsčiųjų takas ir buvo Salantų regioninio parko direkcijos iniciatyva pasiūlytas. Tako įrengimas buvo numatytas Salantų regioninio parko tvarkymo plane ir pasiūlytas Kretingos rajono savivaldybei įrengti, planuojant Salantų miesto bendrosios infrastruktūros plėtrą.