Klaipėda 4°C
AA
Susisiekimo ministerijoje buvo pristatyti VĮ Lietuvos oro uostų (2020–2023 m.) ir VĮ „Oro navigacija“ (2020–2024 m.) strateginiai veiklos planai ir investiciniai projektai. Lietuvos oro uostai ir toliau sieks ne tik kasmet auginti absoliučias aviacines ir neaviacines pajamas, bet ir didinti komercinių pajamų dalį bendrose pajamose. Didžiausios investicijos bus nukreiptos į infrastruktūros plėtrą.
Palangos oro uoste jau vykdoma terminalo rekonstrukcija, po kurios bus perplanuotos pastato erdvės bei padidintas terminalo pralaidumas. Per artimiausius kelis metus planuojama atnaujinti ir kilimo tūpimo taką.
Kauno oro uoste artimiausiais metais įsibėgės keleivių terminalo plėtra. Pagerinta infrastruktūra leis oro uostui padvigubinti dabartinį aptarnaujamų keleivių skaičių. Strateginė Kauno oro uosto sritis – orlaivių aptarnavimo paslaugos (MRO).
Vienas stambiausių infrastruktūros plėtros projektų – dviaukščio išvykimo terminalo statyba Vilniuje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas didės dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst. Taip pat planuojama dabartinio keleivių terminalo rekonstrukcija, suplanuoti ir pradėti vykdyti orlaivių perono rekonstrukcijos darbai bei esminiai eismo srauto pokyčiai.
„Lietuvos oro uostų plėtra turi būti tvari, o visi projektai planuojami laikantis strateginių įsipareigojimų akcininkui ir visuomenei: vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą, lygiagrečiai atsižvelgiant į darnią plėtrą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Į tvarią plėtrą nukreipti ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ ateinančių metų planai. Šiais metais planuojama daugiausiai dėmesio skirti strateginės reikšmės pokyčiams bei didinti veiklos efektyvumą, o oro navigacijos paslaugas ir toliau teikti atsižvelgiant į aplinkosaugą.
Oro erdvės valdymo įmonė sieks ir toliau skaitmenizuoti teikiamas paslaugas ir vidaus procesus. Vienas iš svarbių planų – sąveikų tarp skrydžių valdymo sistemų ir skaitmeninių technologijų plėtojimas regiono mastu. Jau netrukus bus atidarytas naujas regiono skrydžių valdymo centras, pradėta naudoti nauja skrydžių valdymo sistema, bus diegiama dronų valdymo sistema. 2020–2024 metais ketinama diegti nuotolinio aerodromų skrydžių valdymo sistemą, modernizuoti stebėjimo sistemas.
Palangos oro uoste jau vykdoma terminalo rekonstrukcija, po kurios bus perplanuotos pastato erdvės bei padidintas terminalo pralaidumas. Per artimiausius kelis metus planuojama atnaujinti ir kilimo tūpimo taką.
Kauno oro uoste artimiausiais metais įsibėgės keleivių terminalo plėtra. Pagerinta infrastruktūra leis oro uostui padvigubinti dabartinį aptarnaujamų keleivių skaičių. Strateginė Kauno oro uosto sritis – orlaivių aptarnavimo paslaugos (MRO).
Vienas stambiausių infrastruktūros plėtros projektų – dviaukščio išvykimo terminalo statyba Vilniuje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas didės dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst. Taip pat planuojama dabartinio keleivių terminalo rekonstrukcija, suplanuoti ir pradėti vykdyti orlaivių perono rekonstrukcijos darbai bei esminiai eismo srauto pokyčiai.
„Lietuvos oro uostų plėtra turi būti tvari, o visi projektai planuojami laikantis strateginių įsipareigojimų akcininkui ir visuomenei: vystyti saugią ir efektyvią infrastruktūrą, lygiagrečiai atsižvelgiant į darnią plėtrą“, – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Į tvarią plėtrą nukreipti ir valstybės įmonės „Oro navigacija“ ateinančių metų planai. Šiais metais planuojama daugiausiai dėmesio skirti strateginės reikšmės pokyčiams bei didinti veiklos efektyvumą, o oro navigacijos paslaugas ir toliau teikti atsižvelgiant į aplinkosaugą.
Oro erdvės valdymo įmonė sieks ir toliau skaitmenizuoti teikiamas paslaugas ir vidaus procesus. Vienas iš svarbių planų – sąveikų tarp skrydžių valdymo sistemų ir skaitmeninių technologijų plėtojimas regiono mastu. Jau netrukus bus atidarytas naujas regiono skrydžių valdymo centras, pradėta naudoti nauja skrydžių valdymo sistema, bus diegiama dronų valdymo sistema. 2020–2024 metais ketinama diegti nuotolinio aerodromų skrydžių valdymo sistemą, modernizuoti stebėjimo sistemas.
