Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia atrasti Preilą keliaujant maršrutu: etnografinės Preilos kapinaitės - Mažoji Preilos įlanka – Preilos kopa.

Pietinėje Preilos dalyje, kopos papėdėje, glaudžiasi senosios XIX–XX a. kapinaitės. Po mediniais apsamanojusiais šiam kraštui būdingais antkapiais - vadinamais krikštais - guli paskutinieji Preilos kuršiai.

Nuo Preilos kopos atsiveria nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą ir marių pakrantę – toli pietuose netgi matosi jau Rusijos Federacijos Kaliningrado sričiai priklausantis Grobšto ragas.

Arčiau kopos, marių pakrantėje, vingiuoja Preilos ragas ir įlanka.

Kitoje marių pusėje aiškiai matosi Ventės ragas. Vaizdai labai gražūs į visas puses, o kelios kreivos pušys ant kopos viršūnės padaro ją labai fotogenišką.

Į pietus ir šiaurę driekiasi Didysis Kuršių nerijos kopagūbris, nutrūkstantis tik ties plačiausiomis nerijos vietomis – Bulvikio ir Birštvyno ragu, kur kopos buvo nupustytos toli į marias. Šioje nerijos dalyje Didysis kopagūbris yra žalias – jo viršūnes dengia kalnapušynai, o šlaitus ir tarpkopes – paprastosios pušies miškai, kurių dauguma buvo sodinti.

Sovietmečiu ant jos mėgdavo tapyti keli dailininkai, todėl tarp preiliškių prigijo ir antras šios kopos vardas - Menininkų kopa.