Klaipėda 4.5°C
Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, Kuršių nerijos nacionalinis parkas kviečia prisiminti, kaip Kuršių nerija atrodė pirmosios Lietuvos nepriklausomybės metais.
Tik 1923 m. prie Didžiosios Lietuvos prijungtas kraštas, daugumai lietuvių išliko tolimu ir paslaptingu „užmariu“. Visuomenininkai, žurnalistai ir politikai Pirmosios Respublikos laikais ypatingai skatino tautiečius prisijaukinti šį nepažintą „kopų pasaulį“.
Nors lietuviai poilsiui mieliau rinkdavosi kultūriškai artimesnį Palangos kurortą, o Kuršių nerija ir toliau išliko ganėtinai germanizuota, lietuvybės apraiškų būta ir čia: veikė lietuviškos organizacijos, vyko lietuvininkų šventės, poilsiaudavo garbūs visuomenės veikėjai, lankėsi net pats prezidentas Antanas Smetona, o nepriklausomos Lietuvos pilotai buvo ruošiami Nidos sklandytojų mokykloje.
Tiesa, Kuršių nerijos gyvenvietėse lietuvybė plito nevienodai: arčiau Vokietijos sienos likusioje Nidoje lietuviškų tradicijų būtą nedaug; visai kitaip atrodė lietuvininkų iš kito marių kranto nuo seno pamėgta Juodkrantė ir naujomis miestiečių vilomis pasipuošusi Smiltynė, su kuria glaudžiai susiję Nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbūs visuomenės veikėjai.
Minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, siūlo aplankyti su lietuvybės puoselėjimu susijusias vietas Kuršių nerijoje: https://bit.ly/lietuvybė
Gal rasite daugiau Lietuvos istorijai svarbių vietų? Pasidalinkite ir jomis!
