Klaipėda 17.4°C
„Dabartinė geopolitinė situacija regione yra ypač įtempta. Kurdami tinkamas sąlygas kariams prisidedame prie nacionalinio saugumo didinimo ir užtikriname Lietuvos kariuomenės bei sąjungininkų poreikius“, – sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, rugsėjo 16 d. dalyvaudamas karinio miestelio Šilalės rajone statybos darbų pradžios ceremonijoje. Stiprinant nacionalinį saugumą ir atgrasymo politiką, Krašto apsaugos ministerija plečia kariuomenės infrastruktūrą ir Lietuvoje tokių naujų karinių miestelių stato tris.
Šilalės rajono Pajūrio miestelyje vykusios ceremonijos metu Ž. Tomkus akcentavo, kad išvystyta ir moderni karinė infrastruktūra yra ypač svarbi kariuomenės parengtumui, todėl infrastruktūros augimas realiai atspindi kariuomenės pajėgumo augimą. Viceministras kartu su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu bei „Darnu Group“ generaline direktore Sigita Survilaite-Mekioniene Pajūryje įbetonavo simbolinę laiko kapsulę su laišku ateities kartoms.
Pajūrio miestelyje nuo 2017 metų yra dislokuotas Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ brg. gen. Motiejaus Pečiuliono artilerijos batalionas. Kapsulę į būsimo karinio miestelio pamatą įleido šio bataliono karė eil. Gintarė Šedytė.
„Džiugu, kad į priekį projektai ir planai juda greitai būtent šiuo metu. Esame stipriausio gynybinio Aljanso nariai. Stiprinami sąjungininkų perskirstome savo planus. Dabar kaip niekada svarbu turėti geras sąlygas tarnauti, treniruotis. Taip jau įprasta, kad mažiausiam vaikui šeimoje atitenka tai, kas lieka nuo vyresniųjų. Šis projektas įrodymas, kad kariuomenės šeimoje yra kiek kitaip. Planuojama, kad šioje vietoje įsikurs vienas jauniausių kariuomenės vienetų“, – sakė gen. ltn. V. Rupšys.
Numatomas bataliono dydžio karinio miestelio Šilalės rajone plotas – 9,47 ha. Šalia modulinės stovyklos iškils administracinės ir specialiosios paskirties pastatai: kareivinės, valgykla, štabas, medicinos punktas ir kt. Taip pat suplanuota sporto patalpų ir aikščių. Miestelyje bus statoma ir techninės paskirties pastatų: sandėlių, garažų, bus degalinė, plovykla, pastogė technikai. Bus įrengtos ir rikiuotės bei technikos aikštės, automobilių parkavimo vietos, tarp kurių ir specialiai pritaikytos elektromobiliams ir žmonėms su negalia.
„Mes labai gerai suprantame tokių projektų svarbą, todėl mes jaučiame didelę atsakomybę, bet tuo pačiu ir didžiulę garbę galėdami projektuoti, statyti ir rūpintis tokiais objektais tokiu svarbiu metu. Tikrai nenuvilsime. Mūsų komandai linkiu nepamesti tempo, kad kitais metais čia turėtume dvigubas Kalėdas“, – kalbėjo „Darnu Group“ generalinė direktorė S. Survilaitė-Mekionienė. Krašto apsaugos ministerija pernai sutartį dėl karinio miestelio Rokantiškėse statybų pasirašė su šiai bendrovei priklausančia įmone „Salvinta“.
Pirmojo karinio miestelio statybas rugpjūčio pabaigoje „Darnu Group“ oficialiai pradėjo Vilniaus rajone, Rokantiškėse. Netrukus prasidės ir trečiojo karinio miestelio Šiauliuose statybos, kurias vykdys „Eika“ grupės įmonė „Partnerystės projektai keturi“.
Visų trijų miestelių statybas planuojama užbaigti 2023 m. pabaigoje – 2024 m. pradžioje. Numatomas Pajūrio karinio miestelio plotas – 9,47 ha, Rokantiškių – 17,7 ha, Šiaulių – 7,8 ha. Visuose trijuose naujuose miesteliuose galės dirbti ir tarnauti iki 2,5 tūkst. karių ar krašto apsaugos sistemos civilių darbuotojų.
Naujų karinių miestelių statybų sutartys pasirašytos 15 metų laikotarpiui – iš jų projektavimui ir statybai skirtas dviejų su puse metų laikotarpis, o 12,5 metų laikotarpis numatytas infrastruktūrai prižiūrėti ir aptarnauti.
Trijų karinių miestelių statybos yra strateginis Krašto apsaugos ministerijos projektas. Juo siekiama didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui, stiprinti gynybą ir atgrasymą.
Karinių miestelių statybų projektas žymi pirmą kartą, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje vykdomas viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) būdu. Sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą VPSP būdu buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir dėl didelių investicijų į ginkluotės modernizavimą bei naujų gynybinių sistemų įsigijimą krašto apsaugos sistemoje.
VPSP būdas prieš įprastą projekto įgyvendinimo procesą, vykstantį įprastų pasiūlymų teikimo būdu, skiriasi tuo jog leidžia pritraukti išskirtinai pajėgiais ir stiprias bendroves ir sukurti konkurenciniu būdu vykstančias aktyvias ir atviras derybas, skirtas atrinkti geriausią būsimos paslaugos teikėją. Taip pat VPSP procesas leidžia sumažinti naštą infrastruktūros priežiūros ir remonto srityse, kadangi šias atsakomybes ir rizikas po statybų prisiima privatūs partneriai.
