Klaipėda 5.2°C
2021 m. Lietuvos kultūros sostinė Neringa gali netekti to, kas traukia čia atvykti turistus ir menininkus iš viso pasaulio – šio krašto autentikai svarbios dalies – žuvininkystės amato. Pamario krašto unikalus peizažas yra neatskiriamas nuo šimtmečiais puoselėtos žuvininkystės tradicijos: pakrantėje džiūstančių tinklų, žvejų laivelių, savos, marių žuvies rūkyklų kvapo. Skaudu girdėti, kad bandoma tai atimti ne tik iš saujelės vietinių žvejų, bet ir iš visų mūsų, ieškančių Neringoje autentikos ir tikrumo. Nejau tik muziejuose ir turizmo centruose matysim pamario peizažą su vietos žvejais ir jų atributika? Gal verčiau gamtosaugininkai ir įstatymų leidėjai pasirūpintų Kuršių marių taršos problema? Gerai, kad susirūpinta Kuršių marių žuvų būkle, bet ar pagalvota apie vietinių žmonių būklę, vienintelio tradicinio amato (ne verslo, nes verslu sunku tai pavadinti) naikinimo pasekmes vietiniams Kuršių nerijos žvejams? Ar jaučiame atsakomybę prieš Lietuvos žmones, kai pandemijos akivaizdoje drastiškai siūloma uždrausti, neleisti, bausti ar atimti šimtmečiais gyvavusį tradicinį amatą?
Neringa – nuo seno dailininkų, fotografų ir kino kūrėjų numylėtas žvejų kraštas. Ką tapysime, fotografuosime ir filmuosime, jei neliks žvejų laivų ir tinklų? Gražiausi lietuviški filmai nufilmuoti Kuršių nerijoje. Jau dvidešimt metų ir Europos kino kūrybinės dirbtuvės „Vasaros media studija“ į Neringą iš viso pasaulio sukviečia jaunus kino kūrėjus pasimėgauti tikru, nenusaldintu peizažu. Būdama šio projekto vadove žinau, kas į šį kraštą traukia smalsius menininkus – autentika, o ne „plastikinis“ turizmas. Ne vienas čia sukurtas dokumentinis filmas byloja apie tai, kaip pamažu nyksta tradicinis žvejų amatas, kiek nedaug beliko žvejų, jų laivų ir tinklų. Šie filmai fiksuoja unikalų Kuršių nerijos grožį ir žuvininkystės tradicijas.
Pamilau šį kraštą, leidžiu čia savo vasaras ir kasdien matau, koks nelengvas yra žvejų amatas, kaip ne kaskart valtelės grįžta su geru laimikiu, kaip ant kranto šviežios žuvelės laukia ne tik pamario katės, bet ir vietiniai rūkyklų, restoranėlių savininkai, vietiniai gyventojai ir šviežios žuvies pasiilgę poilsiautojai. Nuolat girdžiu poilsiautojus prie rūkytos žuvies parduotuvėlių klausiant: čia mūsiškė žuvis ar šaldyta atvežtinė? Nejau atimsime iš Neringos gyventojų jų pasididžiavimą ir svarbiausią autentišką šio krašto amatą? Kertame šaką, ant kurios patys sėdime, ponai. Drastiški draudimai žaizdomis įsigeria į mūsų sąmonę, palieka gilius neišdildomus randus. Emigracija, bedarbystė, motyvacijos praradimas. Ar to linkime nuostabiausiam Lietuvos kraštui Neringai? Ar tokią dovaną jai ruošia Lietuvos Respublikos Seimas 2021-aisiais, Lietuvos kultūros sostinės metų proga?
Tikiu, kad mums pavyks išsaugoti žvejybos amatą kaip vieną seniausių ir UNESCO saugomų Kuršių nerijos nematerialaus kultūros paveldo vertybių. To reikia mums visiems, kad nepamirštume ir neišsižadėtume savo šaknų, kad puoselėtume ir vaikams perduotume amatus ir tradicijas.
Nuotraukoje – tradicinis visų jaunųjų kino kūrėjų laukiamas „Vasaros media studija“ apdovanojimas – skulptoriaus A. Kuzmos sukurta skulptūra „Neringos žuvelė“.
