Choreografė Agnija Šeiko: vėjo siūbuojamos pušys, pustomas smėlis ir jūros bei marių bangos – traukia čia kurti

Choreografė Agnija Šeiko: vėjo siūbuojamos pušys, pustomas smėlis ir jūros bei marių bangos – traukia čia kurti
AA

Atvira įvairioms kultūros ir meno disciplinoms, nuolat naujus žanrus ir formas tyrinėjanti, aukščiausiais scenos menų apdovanojimais įvertinta choreografė ir šokėja Agnija Šeiko sako, jog jos vadovaujamo Šeiko šokio teatro tapatybė glaudžiai susijusi su Lietuvos pajūrio regionu ir ypač Kuršių nerija.

Nuolat „šokanti“ gamta – vėjo siūbuojamos pušys, pustomas smėlis ir jūros bei marių bangos – traukia čia kurti.  

Tad neatsitiktinai Neringos gamtos ir miesto objektuose apsigyvena Agnijos Šeiko kuriamas šokis: ant Parnidžio kopos – ekskursija-šokio spektaklis „Užpustyti“ (2019) ir šokio teatro legendai Pinai Bausch dedikuotas spektaklis „Klajojančios kopos“ (2020), Nidos švyturio atidarymas visuomenei su šokio ir muzikos instaliacija „In-contact“ (2020).

Agnijai Šeiko patikėtas ir Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymo renginys „Laikas nė(e)rimui“, planuojamas gegužės 15 d. Menininkė juo kvies Lietuvos žmones ir vietinius Neringos gyventojus nerti į Lietuvos kultūros sostinės metus ir atrasti Neringą kaip susitikimų ir kūrybinės erdvės salą. Į Šeiko šokio teatro ir Neringos bendruomenės jungtinį projektą bus įpinti visi: mažieji, senjorai, dirbantys ir tiesiog Neringą mylintys gyventojai.

„Neringa man nekelia asociacijų su atostogų vieta, man ji neturi šio sluoksnio, nes niekada nevykstame čia poilsiauti. Labai norisi išryškinti šios vietos dramatiškumą ir šiek tiek nuimti nuo jos banalių atostogų aureolę“, – sako A. Šeiko.

Menininkė pasakoja neseniai atradusi mažąsias Neringos gyvenvietes. „Į Preilą mėgstu nuvykti pamąstyti. Naujai suskambo Juodkrantės, kuri iki šiol man buvo abiau tranzitinis miestelis, istorija, architektūra, sengirė. Labai norėtųsi kūrybinę veiklą plėtoti ir tuose mažesniuose miesteliuose. Be abejo, Nidos meno kolonijoje įvyksta daug mūsų kūrybinių pradžių. Vystame ten į rezidencijas, menininkams tai – tikra oazė.“

„Būkim atsargiai su šia gamta“, – lyg priminimą ir pažadą saugoti bei tausoti baigdama pokalbį ištarė A. Šeiko.