Klaipėda 12.5°C
Ketvirtadienio rytą susisiekimo ministras Juras Taminskas sušaukė ministerijai pavaldžių įmonių ir bendrovių vadovų susitikimą, kuriame buvo aptarta, kaip institucijos reagavo į kilusią įtampą dėl dronų incidentų regione. Pasak ministro, tokios situacijos rodo, kad vien teorinių planų nepakanka – būtinas realus pasirengimas ir aiškūs veikimo algoritmai.
„Matome, kad tokių incidentų ateityje gali daugėti, todėl kritinės infrastruktūros objektai turi būti pasiruošę veikti greitai ir koordinuotai“, – teigė J. Taminskas.
Nors pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vilniaus oro uosto veiksmams oro pavojaus metu, susitikime išskirtas ir Klaipėdos uosto pasirengimas. Uostas informavo, kad yra numatęs galimus reagavimo scenarijus, turi identifikuotas saugias vietas bei priedangas darbuotojams ir užtikrina veiklos tęstinumo planus galimų grėsmių atveju.
„Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra įsidiegęs antidroninę sistemą, kuri gali fiksuoti dronus iki 30 kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto, iki 300 metrų aukščio“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė J. Taminskas.
Klaipėdos uostas laikomas vienu svarbiausių Lietuvos strateginių objektų, todėl saugumo klausimai dronų grėsmių kontekste tampa vis aktualesni. Pasak ministerijos, tokie objektai turi ne tik užtikrinti fizinį saugumą, bet ir pasirengti operatyviai komunikacijai ekstremalių situacijų metu.
Tuo metu kitos transporto sektoriaus įmonės – Lietuvos geležinkeliai, Telecentras ir Oro navigacija – pristatė savo veiksmus oro pavojaus metu. Daugiausia dėmesio skirta darbuotojų saugumui, keleivių informavimui ir institucijų koordinavimui.
Ministerija artimiausiu metu planuoja įvertinti papildomus organizacinius sprendimus, kurie leistų dar efektyviau valdyti panašias situacijas ateityje, ypač saugant strategiškai svarbius objektus, tokius kaip Klaipėdos uostas.
