Klaipėda 3°C
Seimas pradėjo svarstyti projektą, kuriuo siekiama Tauragės ir Šilalės poligonų įkūrimą ir jų infrastruktūrą bei šių poligonų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą ne poligonų teritorijoje pripažinti ypatingos svarbos projektu ir nustatyti teisinį reguliavimą, užtikrinantį skubų poligonų įkūrimą ir jų veiklai reikalingos infrastruktūros sukūrimą.
Siekiant įkurti poligonus numatytoje teritorijoje turės būti visuomenės poreikiams paimta privati žemė, atliktas valstybinės žemės perdavimas, suformuota poligono teritorija, sukurta jo infrastruktūra, t. y. parengti teritorijos planavimo dokumentai, atliktos žemės sklypų paskirties keitimo procedūros, išpildomi reikalavimai, susiję su statinių projektavimu, statybos leidimų išdavimu ir statybos užbaigimo procedūrų atlikimu, kurie įprastomis sąlygomis užtruktų ilgą laiką.
Pasak projektą pristačiusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, tokiu būdu siekiama sudaryti galimybes poligono įkūrimo be statybos darbų procedūras sutrumpinti iki šešių mėnesių vietoje penkerių metų.
Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija, Tauragės karinis poligonas užims 4 304 ha, o Šilalės – 2 677 ha. Tauragės ir Šilalės poligonų teritorijos buvo suformuotos taip, kad į jas nepatektų draustiniai. Tauragės poligono teritorijoje yra Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos atkarpa, kuri yra kultūros vertybė ir bus saugoma. Šilalės karinio poligono teritorijoje kultūros vertybių nėra. Svarbu pažymėti, kad plyno miško kirtimas nėra numatomas – miškas bus retinamas tik kai kuriose poligonų teritorijose, atsižvelgiant į karinės technikos manevravimo veiksmų poreikį.
Ministerija informuoja, kad naujuosiuose poligonuose nebus šaudyklų, nevyks kovinis šaudymas ir nevažinės sunkioji karinė technika. Poligonuose daugiausiai bus vykdomos Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo pratybos.
„Kariniai poligonai – tai karinės teritorijos. Jose Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas. Karinių poligonų teritorijos nebus aptvertos tvoromis, tačiau jos bus pažymėtos įspėjamaisiais ženklais. Kariniuose poligonuose planuojamos karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos, tik taktinio judėjimo ir manevravimo pratybos. Todėl gali būti laikinai ribojamas eismas poligonų teritorijoje, suteikiant pirmumo teisę karinei technikai arba užtikrintas susitikimas kitais artimiausiais keliais. Bus statomi tik pavieniai statiniai, nebus įrengtų šaudyklų. Miško kirtimai bus atliekami tik tiek, kiek reikės užtikrinti karinės technikos manevravimą ir taktinį judėjimą. Preliminariai jau įsivertinome, kad gali reikėti išretinti tik apie 5 proc. miško ploto. Naudojamos būtų tik imitacinės šaudymo priemonės, tačiau aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi ir keliamas triukšmas trumpalaikis, nedažnas“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Pasak krašto apsaugos ministro, poligono teritorija nebus uždara lankymuisi. „Apie trumpalaikius ribojimus dėl vykdomų pratybų gyventojai bus informuojami. Gyventojų naudos, remiantis kitų poligonų patirtimi, sąrašas: vietos gyventojams pagerės susisiekimas, bus sukuriamos papildomos darbo vietos, skatinamas vietinis verslas, ir kas labai svarbu, skatinamas regiono žmonių pilietiškumas“, – kalbėjo ministras.
Priėmus įstatymo projektą būtų stiprinamas valstybės saugumas ir Lietuvos kariuomenės karinis parengimas.
Po pristatymo už projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 10 parlamentarų. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, papildomais – Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
