Klaipėda 8°C
Seimas pritarė atnaujintos Krašto apsaugos sistemos plėtros ir stiprinimo programai projektui. Šiame dokumente pateikiama glausta Krašto apsaugos sistemos (KAS) aplinkos analizė, nustatomi Nacionalinio pažangos plano uždavinių, kurie atitinka valstybės saugumo ir gynybos veiklos sritį ir už kurių įgyvendinimą ir poveikio rodiklių pasiekimą atsakinga yra paskirta Krašto apsaugos ministerija, įgyvendinimo prioritetai ir įgyvendinimo kryptys, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos kariuomenei, taip pat nustatomi pagrindiniai veiksmai, reikalingi KAS bendradarbiavimui su institucijomis, kurios karo atveju būtų priskirtos prie ginkluotųjų pajėgų, užtikrinti.
Programoje išskiriami pagrindiniai prioritetai: iki 2027 m. turėti įrengtą priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, tinkamą Vokietijos brigadai priimti, suformuoti nacionalinę diviziją ir įgyvendinti visuotinės gynybos principą. Siekiant reikšmingai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių ir paspartinti aktyviojo rezervo formavimą, priimti sprendimą dėl nuoseklaus privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimo pagal krašto gynybos poreikius.
Stiprinant Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą programoje numatomos bendros gynybai skirtos išlaidos (dalis nuo bendrojo vidaus produkto): 2024 m. – 2,77 proc., 2025 m. – 3 proc., 2030 m. – 3 proc.
Programa papildyta pagrindiniu šio klausimo svarstyme buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymais. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad NSGK šiam svarbiam dokumentui pateikė per 30 siūlymų, pirmiausia orientuotų į visuotinės gynybos įgyvendinimą ir principų įtvirtinimą Lietuvos gynybos architektūroje.
„Siūlome, kad komendantūrų įgalinimas vyktų ne tik paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, bet dar ir taikos metu. Todėl akcentuojame būtinybę, savivaldybėse sukurti vadinamąją karo komendanto sistemą, kad kiekvienas kovinis asmuo, ar tai būtų parengtų rezervo karys, ar komendantinis šaulys, norintis prisidėti prie valstybės gynybos, žinotų algoritmą, į ką ir kur kreiptis“, – projekto svarstymo metu sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, didelis dėmesys skirtas bepiločių orlaivių ir elektromagnetinės kovos pajėgumų poreikiui: „Labai aiškiai akcentuojame, kad tai yra pajėgumas, kurį reikia kurti Lietuvoje ir jį integruoti į visą mūsų gynybos politiką. Taip pat akcentuojame atskirai kontramobilumo priemonių ir gynybos linijos svarbą. Valstybės siena turi būti tinkamai parengta jos priešakinei gynybai, pasienio ruožai, kuriuos galima įveikti sunkiąja karine technika, turi būti papildomai pasaugoti. Kontramobilumo priemonės turi tapti integralia šalies gynybos koncepcijos dalimi.“
Programoje daug dėmesio skiriama pilietiniam pasipriešinimui, rezistencijai. NSGK pirmininko teigimu, tai leis kuo didesnei visuomenės daliai įgyti atsparumą, žinių, įgūdžių, turėti savo vietą gynybos planuose, esant skirtingiems scenarijams.
„Taip pat matytume įvairių galimų grėsmių scenarijus, kai kalbame ne tik apie konvencines grėsmes, bet ir apie hibridines, kurios gali turėti ir kinetinį elementą. Matome ir akcentuojame, kad reikia stiprini ginkluotę pagal NATO standartus ir mūsų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų, kurios karo padėties metu, taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, personalą: kai kalbame apie viešojo saugumo tarnybą, apie valstybės apsaugos, sienos apsaugos tarnybą, apie vadovybės apsaugos tarnybą. Kitaip tariant, jų parengtis, jų apmokymas, jų pasirengimas, ginkluotė, gali leisti daug operatyviau reaguoti, pirmiausia, į hibridinės grėsmės scenarijus – kai viskas vyksta greitai, ir reikia staigios reakcijos. Tai yra tik keli dalykai, kuriuos mes integravome į krašto apsaugos sistemos Lietuvos programą.“
Vyriausybei pavesta per 3 mėnesius nuo šio nutarimo priėmimo įsigaliojimo parengti, suderinti su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu ir patvirtinti 7 metų krašto apsaugos sistemos įsigijimų, susietų su pajėgumais, planą ir personalo plėtros planą.
Seimo nutarimui „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ pritarė 95, vienas balsavo prieš, susilaikė 10 Seimo narių.
