Gentvilo fiasko: Seimas nepriėmė automobilių taršos mokesčio reformos

Gentvilo fiasko: Seimas nepriėmė automobilių taršos mokesčio reformos
AA

Seimas trečiadienį nenumatytame posėdyje nepriėmė svarstyti įstatymų projektų, kuriais siūlyta atsisakyti dabar galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir įvesti naują kasmetinį mokestį už naudojimą.

Už tai, kad toks pasiūlymas būtų svarstomas balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, dar 15 susilaikė.

„Problema išlieka, transporto tarša didėja, ji žudo, ji kainuos mums sankcijomis. Man atrodo, kad tie, kas plojo <...> supraskime, kad problema lieka“, – po balsavimo sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seimo nariai nusprendė, kad ministerija siūlomą reformą dar gali patobulinti. Už tai balsavo 74, prieš – 24 parlamentarai.

Aptarė filmą

„Lietuva yra priėmusi tarptautinius įsipareigojimus ir juos galima atidėlioti, po to laikas prispaus. Arba mes pradedame vykdyti dabar“, – sakė projektus pristatęs S. Gentvilas.

Jis dar paaiškino, kodėl nesiūlo tiesiog padidinti akcizų degalams.

„Akcizą skaičiuoja ir moka tiek statybininkas, tiek kirpėjas, tiek kiekvienas pervežėjas. Todėl akcizas yra infliacinis mokestis, o automobilio taršos mokestis yra išvengiamas, jis nesideda į kiekvieno produkto kainą“, – pastebėjo jis.

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sakė, kad jos vertinimu, siūlomas mokestis yra ne taršos, o už automobilį, kaip turtą.

„Nepriklausomai nuo to, ar jis važiuoja Lietuvos keliais tais metais, ar nevažiuoja, kiek jis važiuoja – tiesiog priklausys nuo automobilio techninės charakteristikos ir nuo to, ar yra automobilis pas žmogų, ar ne“, – sakė ji.

Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas svarstė, kad klausimą būtų galima svarstyti tada, kai ant stalo būtų visas Vyriausybėje planuojamas mokesčių paketas.

„Įvairios tarptautinės organizacijos sako, kad reikia atsisakyti tų mokesčių, kurie stabdo ekonomikos augimą ir pereiti prie tikslesnių, pavyzdžiui, tam tikrų klimato mokesčių“, – sakė jis.

S. Gentvilas Seimo posėdyje dar pastebėjo, kad šiuo metu Lietuvoje populiariausias „Netflix“ filmas yra „Don't Look Up“ (angl. Nežiūrėk į viršų).

„Ten Leonardo DiCaprio kalba apie politikus, kurie mato baimę, bet bijo priimti sprendimus. Aš stoviu sprendimu pateikimo stadijoje. Jis tikrai tobulintinas, tai kviečiu pritarti ir, manau, rasime kompromisą“, – sakė ministras.

Reformą siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje, pagrindiniame Biudžeto ir finansų bei papildomuose Aplinkos apsaugos, Ekonomikos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose.

Naujos Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo redakcijos pateikimas prieš tai buvo kelis kartus atidėtas. Iš pradžių, kaip aiškinta, dėl kitų projektų gausos, po to – opozicijos prašymu.

 

Siūlė nuo 2023 metų

Kaip skelbta, naujasis automobilių taršos mokestis galėtų įsigalioti 2023 metais ir siekti nuo 29,3 iki 470,63 euro per metus. Skaičiuojama, kad iki 2025 metų gyventojai vidutiniškai mokėtų po 138 eurus, o tada mokesčiai padvigubėtų.

Kaip dėstoma projekto aiškinamajame rašte, dabar nustatyta, kad mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ir keičiantis jos valdytojui. „Mokestį moka tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų per kilometrą. Mokesčio tarifai keičiasi kas 10 g/km išmetamo CO2 g/km. Dyzelinu varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra du kartus didesni už benzinu varomoms. Dujomis varomoms transporto priemonėms nustatyti mokesčio tarifai yra 10 proc. mažesni už benzinu varomoms“, – rašoma dokumente, o tokie patys principai išlieka ir naujojoje versijoje.

Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 eurų, o maksimalus – 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų. Aplinkos ministerija siūlo šio mokesčio atsisakyti ir vietoje jo įvesti metinį taršos mokestį. Siūloma, kad naująjį mokestį mokėtų tik M1 (iki 8 vietų keleiviams) ir N1 (iki 3,5 tonos kroviniams) klasės transporto priemonės. „Kitų klasių transporto priemonės jau yra apmokestintos kitais mokesčiais (vinjetės, mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių)“, – aiškinama rašte. Taip pat norima, kad neapmokestinamoji CO2 riba kasmet mažėtų po 10 g/km, t. y. 2024 metais pasiektų 120 g/km, 2025 metais – 110 g/km, 2026 metais – 100 g/km. Tai reiškia, kad mokestį pradėtų mokėti vis mažiau taršių automobilių savininkai. Pats mokestis kasmet šiek tiek didėtų, atsižvelgiant į šalyje fiksuojamą infliaciją – įstatyme yra indeksavimo mechanizmas.

Norint sužinoti automobiliui taikytiną mokestį, reikia jo CO2 kiekį g/km padauginti iš atitinkamo tarifo ir koeficiento. Pavyzdžiui, minimalus mokestis 2023 metais siektų 29,3 euro (131*0,56*0,8 = 58,7/2). Pažymėtina, kad pirmaisiais ir antraisiais metais po mokesčio įsigaliojimo visiems automobilių savininkams siūloma pritaikyti 50 proc. nuolaidą.

„Siekiant suteikti gyventojams daugiau laiko priimti sprendimą atsisakyti taršios transporto priemonės ir prisitaikyti prie naujo taršos mokesčio modelio, iki 2024 metų gruodžio 31 dienos numatyta 50 proc. mokesčio lengvata (taikoma tik vienai valdomai transporto priemonei). Šios lengvatos taikymo laikotarpis (2 metai) yra pakankamas taršios transporto priemonės pakeitimui į netaršią ar mažiau taršią“, – aiškinama rašte.

Pati ministerija nurodo, kad maksimalus mokesčio dydis nenustatomas, nes mokama už kiekvieną išmestą CO2 g/km. Tačiau galima suskaičiuoti, kiek 2023 metais mokėtų 251 g/km CO2 išmetančio taršaus automobilio savininkas (251*1,5*2.5 = 941,25/2 = 470,63). Skaičiuojama, kad vidutinis mokesčio dydis sudarys 138 eurus (su 2023–2024 metais numatyta taikyti lengvata). Pagal kelių pastarųjų metų kelių transporto priemonių registro duomenis, numatoma, kad įsigaliojus projektui, atitinkamai 18 proc. valdytojų nemokės mokesčio, o didžiausia transporto priemonių parko grupė (34 proc.), patenkanti į 131–160 g/km CO2 intervalą, vidutiniškai mokės 82 eurus per metus. Parko taršos vidurkį viršijančios transporto priemonės, patenkančios į 161-200 g/km CO2 intervalą vidutiniškai mokės 129 eurus per metus.

Taršiausių transporto priemonių valdytojai, kurie patenka į 201–250 g/km CO2 intervalą, taikant pereinamojo laikotarpio lengvatą mokėtų vidutiniškai 227 eurus dydžio mokestį. Šio intervalo transporto priemonės sudaro 12 proc. įregistruotų transporto priemonių dalį. Pačiame taršiausiame segmente (daugiausiai prabangos klasės ar sportui skirtos transporto priemonės) šiuo metu yra 3 proc. įregistruotų transporto priemonių, kurios išmeta daugiau kaip 251 g/km CO2. Šių automobilių valdytojai nuo 2023 metų kasmet mokėtų vidutiniškai 326 eurų dydžio mokestį.

„Pažymėtina, kad 54 proc. visų mokestį mokančių transporto priemonių valdytojų mokės iki 100 eurų dydžio mokestį per metus, o tarp benzininių transporto priemonių valdytojų net 82 proc. mokės iki 100 eurų dydžio mokestį“, – dėsto ministerija. Skaičiuojama, kad priėmus projektą, papildomos pajamos į valstybės biudžetą sieks apie 170 mln. eurų per metus. Svarstoma, kad panašaus dydžio pajamos turėtų išlikti ir po 2025 metų, nes mokestis paskatins automobilių parko atsinaujinimą.

Kartu teikiamame Alternatyviųjų degalų įstatymo projekte siūloma, kad motorinių transporto priemonių taršos mokesčio lėšomis būtų finansuojamas Darnaus judumo fondas. Preliminariais vertinimais, projektui įgyvendinti prireiks 2,5 mln. eurų, o mokesčio administravimui kasmet reikės po 2,3 mln. eurų.

Aplinkos ministerija siūlo, kad mokestis būtų mokamas tik už tiek dienų, kiek transporto priemonė turėjo leidimą dalyvauti eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad automobilis turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės draudimą. Dienų skaičių, už kurias reikia mokėti mokestį, apskaičiuoja „Regitra“, o patį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija.

Siūloma, kad nuo mokesčio būtų atleidžiami neįgaliesiems pritaikytų automobilių savininkai. Taip pat tie, kas naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis. 64 metų amžiaus ir vyresni asmenys 50 proc. nuolaidos gali tikėtis ir po 2025 metų, tačiau nuo 2026 metų amžiaus kartelė pakeliama iki 65 metų. Apskritai lengvata vyresnio amžiaus asmenims turėtų nustoti galioti 2030 metais. Tokia pati tvarka turėtų galioti ir neįgalius asmenis slaugantiems arba socialinę paramą gaunantiems asmenims, tik iki 2028 metų. „Šios lengvatos taikomos tik vienai valdytojo transporto priemonei, kurios apskaičiuotas mokestis yra didžiausias“, – pastebi ministerija. Beje, istorinės transporto priemonės nuo mokesčio neatleidžiamos, nes jos nėra skirtos dalyvauti viešajame eisme.

Naujuoju mokesčiu siekiama formuoti visuomenės darnaus judumo įpročius. „Skatinti rinktis mažiau taršias ir efektyvesnes transporto priemones, taip mažinant poveikį oro taršai, žmonių sveikatai, klimato kaitai, taikant „teršėjas moka“ principą ir tikslinį lėšų panaudojimą užtikrinti sparčią viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą“, – aiškinama rašte.

Ministerija yra užsibrėžusi iki 2027 metų pasiekti šiuos tikslus: „Pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinu varomų transporto priemonių sudarys mažiau kaip 30 proc. (2020 metais sudarė 55 proc.), o 10 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių bus nulinės CO2 taršos (2020 metais sudarė 0,7 proc.). Vidutinis transporto priemonių parko amžius sumažės iki 12 metų (dabar 15,5 metų). Lietuvoje 80 proc. registruojamų M1 kategorijos transporto priemonių atitiks ne mažesnį kaip „Euro 6“ išmetamųjų teršalų standartą. Vidutinis registruojamos transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis sumažės iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), o bendras transporto priemonių parko išmetamas vidutinis CO2 kiekis bus mažesnis nei 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km). 2026 metais transporto sektoriuje išmetamas CO2 kiekis neviršys 4864 kilotonų CO2, o dėl mokesčio kasmet iš M1 kategorijos transporto priemonių bus išmetama 30 proc. mažiau azoto oksidų ir 70 proc. mažiau kietųjų dalelių, lyginant su 2019 metais išmestu kiekiu. Įsigaliojus mokesčio pakeitimams per pirmuosius kelerius metus apie 2 proc. eisme dalyvaujančių transporto priemonių bus pakeistos transporto priemonėmis, kurios visiškai neišmeta CO2“.

Vyriausybės teikiamame naujame automobilių taršos mokesčio įstatyme, be kita ko, numatytos pasekmės jo vengiantiems – nesusimokėjus iki numatyto termino dalyvavimas eisme būtų draudžiamas.

Projektams pastabų jau turėjo ir Seimo Teisės departamentas, kurio išvadoje, be kita ko, pažymima, kad nei iš kitų projekto nuostatų, nei iš kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip būtų taikomos keičiamo įstatymo nuostatos tuo atveju, jei transporto priemonės statusas ir atitinkamai priskyrimas arba nepriskyrimas prie nurodytų išimčių (kas nelaikoma mokesčio objektu) pasikeistų mokestinio laikotarpio viduryje.

„Pavyzdžiui, jei laikinai įregistruota transporto priemonė būtų įregistruojama įprasta tvarka, arba mokesčio objektui priskirta transporto priemonė būtų perdaryta ir pritaikyta neįgaliesiems ir taptų nepriskirtina mokesčio objektui, arba pasikeistų transporto priemonės valdytojas ir nauju valdytoju taptų asmuo, kuris naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal tarptautines sutartis ir t. t. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas“, – rašoma dokumente.

Taip pat pastebėtina, kad praktikoje gali būti tokia situacija, kai šeimoje būtų du 64 metų amžiaus ar vyresni motorinių transporto priemonių valdytojai, tad ši šeima galėtų pasinaudoti lengvata dviem valdomoms motorinėms transporto priemonėms.

 

delfi.lt

 

Ikona, uždaryti