Šeštadienį, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo soc. medijų paskyroje pranešė sulaukęs premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymo perleisti krašto apsaugos ministro poziciją kitam politikui. Kaip teigia A. Anšauskas, iš pradžių šio pasiūlymo atsisakė, nes jis pasirodė netikėtas ir nepagrįstas, politikas sakė jokių priekaištų iki tol dėl kokių nors neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų negirdėjęs, tačiau paaiškėjus, kad priešingu atveju ministras neteks premjerės I. Šimonytės paramos, jis pateikė atsistatydinimo prašymą.
Ministras rašė:
„Vakar, likus valandai iki darbo dienos pabaigos gavau premjerės pasiūlymą užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui ir pačiam užimti jo, komiteto pirmininko, vietą Seime. Jokių priekaištų iki tol dėl kokių nors neįgyvendintų vyriausybės programos punktų nebuvo išsakyta, tad tai buvo kiek netikėtas pasiūlymas ir aš atsisakiau tokios rokiruotės.
Tačiau paklausęs premjerės ar iš tikrųjų nori, kad parašyčiau atsistatydinimo pareiškimą ir gavęs tokį patvirtinimą bei siūlymą tai padaryti nuo kitos savaitės, suprasdamas, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu tolimesniam krašto apsaugos ministerijos darbui ir kariuomenės stiprinimui, nemažėjant grėsmėms, priimamiems sprendimams reikalingas premjerės politinis palaikymas, atsistatydinimo pareiškimą parašiau ir perdaviau premjerės biurui.
Apgailestauju, kad šiais nelengvais laikais visiems politikams tenka būti į tiek įsitraukus į krašto apsaugos reikalus, bet be premjerės politinio palaikymo, diskusijų koalicijos taryboje dėl biudžeto ir kitų svarbiausių krašto apsaugos reikalų, mes tik būtume sugaišę dar daugiau laiko problemoms spręsti.
Dėl vieno nesutinku, kad kariuomenė tik dangstosi VGT nutarimais ir nesistengia keistis. Suprantu, kad yra ir daro įtaką feisbukinių generolų ir generolių nuolatinis zyzimas apie blogą kariuomenės vadą, kad tik papildomi pinigai ir karas Ukrainoje viską padarė, o Krašto apsaugos ministrui, lyg kokiai iškabai, teliko stebėti procesą, bet taip niekada nebuvo ir nėra. Dirbom daug ir neskaičiuodami darbo valandų.
Mat į krašto apsaugą atėjau ir su papildoma antikorupcine darbotvarke, kurti korupcijos prevencijos sistemą, nes didelių pinigų bei turto valdymui reikia tvarkos ir skaidrumo. Taip, man teko užtrenkti duris kompanijoms, kurios mėgino neteisėtų atlygių siūlymu papirkinėti krašto apsaugos darbuotojus. Bet jos rado atviras duris Seime, o KAM iškart gavo politikų pasiūlymus ir laiškus "daugiau kalbėtis". Su kai kuriais, ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais, teko supažindinti ir STT, o kai kuriuos konkursus dėl užkeltų kainų tiesiog nutraukti. Visą šią antikorupcinę veiklą premjerė palaikė.
Dėkoju Prezidentui už suteiktą pasitikėjimo kreditą. Dėkoju Premjerei už buvusį palaikymą.
Dar dėkoju visiems dirbusiems kartu. Krašto apsaugos sistema per pastaruosius metus padarė tikrai daug ir keitėsi ne tik del padidinto biudžeto. Tai ir dėl žmonių, kurie vėl matė prasmę savo darbe, matė pokyčius sistemoje, matè antikorupcinę darbotvarkę, matė naujos vadovybės atsparumą išoriniam
spaudimui, matė ypač gerą santykį su kariais, matė stiprėjančią ir naujus pajėgumus kuriančią kariuomenę bei jos nuoširdžią paramą kovojančiai Ukrainai, matė įtemptą, nuoseklų darbą su mūsų sąjungininkais.
Dėkoju kariams ir karininkams, kuriuos teko garbė pažinti šiuo krizių nestokojančiu laikotarpiu. Visada žavėjausi jų atsidavimu savo tarnybai ir Lietuvos gynybai. Dėkoju kariuomenės vadui už bendrystę, už savalaikius karinius patarimus ir už karišką stuburą, kuris nesilanksto pagal politinius vėjus.
Visuomenei reikia ne institucinių kovų, įkyraus tarškėjimo apie "pasaulio pabaigos" geopolitiką, o realių veiksmų stiprinant mūsų valstybės gynybinę galią, tą pačią kariuomenę. Ir dabar, kaip 1990-ųjų metų krašto apsaugos savanoris, galiu pasakyti - su krašto apsaugos žmonėmis dirbome tik Tėvynės labui ir palieku šias pareigas didžiuodamasis ir jais, ir su jais kartu padarytais bei daromais darbais".
