Klaipėda 4.2°C
Vyriausybė pirmadienį pritarė daug aistrų keliamai Klaipėdos geležinkelių pertvarkai.
Vyriausybė siūlo laipsniškai iki 2030 m. iškelti didžiąją dalį krovinių srauto iš Klaipėdos ir modernizuoti Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtrą ir modernizavimą, kitaip tariant 30 ha Girulių miško bus iškirsta tam, kad įrengtų geležinkelio mazgą panaikinant geležinkelį mieste.
Planai rekonstruoti Pauosčio geležinkelio mazgą tarp Klaipėdos ir Girulių bei iškirsti 30–50 ha rekreacinio pajūrio miško piktina klaipėdiečius. Jie norėtų, kad Giruliuose būtų plėtojama rekreacinė, o ne pramoninė veikla.
Pasipiktinę žmonės šiandien sukūrė internetinę peticiją pavadinimu "Girulių miško iškirtimui NE", kurioje žmonės raginami pasirašyti siekiant neleisti šiems planams įvykti. Kol kas peticija surinko 1486 parašus, bet yra aktyviai platinama socialinių tinklų erdvėje. Ją pasiekti galite čia.
Miesto bendruomenė ragina ieškoti kitų alternatyvų geležinkelio mazgui plėsti. Peticiją pasirašę žmonės komentaruose prašo palikti Klaipėdą ramybėje, liūdi dėl unikalaus gamtos kampelio likimo, nes jo gali nebelikti ateinančioms kartoms, kiti šį mišką vadina Klaipėdos "plaučiais".
Klaipėdos miesto savivaldybė dar penktadienį drąsiai pareiškė, kad Girulių miškas – ne vieta geležinkelio mazgo plėtrai ir išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad vietos valdžia laikosi pozicijos, kad transporto koridoriaus klausimą „reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą“.
„Girulių miškas – ne vieta geležinkeliui plėsti. Miestas skatina investicijas, bet ši kaina mums nepriimtina net ir su „saldainiuku“ – pažadu sumažinti geležinkelio transportą miesto centre“, – panešime spaudai cituojamas savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad ministerija tiesiog siekia sudaryti teisines sąlygas ypatingos valstybinės svarbos projekto Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) transeuropinio IX B transporto koridoriaus Klaipėdos geležinkelio mazgo dalies susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planams.
Ministras pažymi, kad Seimas Rytų–Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą dar 2013 m. pripažino ypatingos valstybinės svarbos projektu. Be to, Seimo nutarimo priedėlyje nurodytas Klaipėdos geležinkelio mazgas (Klaipėdos, Rimkų, Draugystės geležinkelio stotys, joms priklausantys kelynai, jungiamieji ir privažiuojamieji keliai) yra vienas iš Rytų–Vakarų (IX B) transporto koridoriaus ruožų Lietuvoje.
Pasak ministro, Klaipėdos geležinkelio mazgas yra reikšminga IX B koridoriaus jungtis, kuriai tenka apie 50 proc. visų Lietuvos geležinkeliais gabenamų krovinių.
