Klaipėda 3.1°C
Šiemet ugniagesiai gelbėtojai jau per 350 kartų skubėjo gesinti degančios žolės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti pro šalį, pasistengti ją užgesinti, nelaukiant kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsdami kvieskite ugniagesius skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Vien praėjusią parą tokių gaisrų kilo 38, o daugiausia jų – net 20 gesinta Vilniaus apskrityje. Gaisrų metu iš viso šalyje šiemet išdegė apie 130 ha atvirų teritorijų. Pernykštės žolės gaisrai – labai pavojingi, nes nekontroliuojama liepsna lengvai gali persimesti į miškus ir durpynus, nukeliauti iki gyvenamųjų namų, o kaip parodė praėjusių metų patirtis, supleškinti ir ištisus kaimus.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perpėja, kad už sausos žolės deginimą gyventojams gresia baudos nuo 30 iki 300 eurų.
Iš viso pernai atvirosiose teritorijose kilo 4980 gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 3,2 tūkst. ha. Tokių gaisrų gesinimas daug kainuoja, o užgesinti juos sudėtinga. Dažniausiai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Prie tokių gaisrų labai sunku privažiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms: automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi technika, ugniagesiai išeikvoja daug fizinių jėgų. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.
