Klaipėda 4.7°C
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kasmet nuskęsta mažiausiai 236 tūkst. žmonių, iš kurių pusė – jaunesni nei 30-ies. Pasak PSO, aukų skaičius gali būti ir gerokai didesnis, nes ne visos mirtys vandenyje yra priskiriamos paskendimams, o dalis atvejų nepatenka į oficialią statistiką.
Visame pasaulyje atsitiktiniai paskendimai yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių 1–24 m. amžiaus grupėje, o dažniausiai skęsta 1–4 metų ir 5–9 metų amžiaus vaikai. Dėl šios priežasties tėvai ne tik turi akylai stebėti savo atžalas prie vandens, bet ir dėti visas pastangas, kad šie išmoktų plaukti.
Palikti vaikų be priežiūros negalima, nes paskęsti jie gali žaibiškai – vos per 20–30 sek. Ugniagesiai gelbėtojai suaugusiems pataria atvykus į nepažįstamą vietą įvertinti galimus pavojus – ar tai būtų neaptvertas tvenkinys pas senelius kaime, ar pro poilsiavietę pratekanti srauni upė.
Nuskęsta tyliai
Vyresni pramogauti prie vandens turėtų eiti kartu, o ne vieni. Geriausiai būtų, jeigu kas nors iš kompanijos liktų ant kranto ir stebėtų besimaudančius. Visgi, ugniagesių gelbėtojų patirtis rodo, kad dažnai žmogaus pasigendama tik po ilgesnio laiko tarpo.
Susiformavusi klaidinga nuomonė, kad skęsdamas žmogus šaukiasi pagalbos, tačiau dažniausiai jo kvėpavimas būna sutrikdytas ir jis nuskęsta tyliai. Dėl to būna sunku nurodyti gelbėtojams net ir konkrečią vietą, kur skendo žmogus. Taip prarandamas laikas.
Daugiausiai aukų – tvenkiniuose, ežeruose
Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos statistika rodo, kad daug žmonių nuskęsta ramiame vandenyje (tvenkiniuose, ežeruose), visai arti kranto, nes papuola į duobes ar pavargsta nuplaukę nuo kranto 10–40 metrų. Dalis žmonių paskęsta netikėtai įkritę į vandenį – paslydę nuo stataus kranto, lieptelio ar iškritę iš vandens transporto priemonės, neužsidėję gelbėjimosi liemenės.
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie maudosi upėse (žmonės dažnai skęsta pagauti stiprios srovės ar vandens sūkurio) ir jūroje (dėl bangavimo ar povandeninių srovių). Vandens telkiniuose gali būti duobių, vandens augalijos, į kurios pinkles patekę žmonės taip pat gali pradėti skęsti.
Saugiausia maudytis prižiūrimuose paplūdimiuose, ten, kur nuolatos budi gelbėtojai, kur yra daugiau žmonių. Rekomenduojama nesimaudyti vieniems, plaukioti lygiagrečiai krantui, o pajutus nuovargį sugrįžti į krantą.
Kai svarbi kiekviena akimirka
Dalis bandančių gelbėti skęstančius, nuskęsta patys, todėl suteikti pagalbą gali tik tam specialiai pasiruošęs žmogus. Atsitikus nelaimei, būtina kuo skubiau kviesti pagalbą tel. 112. Kartais padėti skęstančiajam galima ir nelipant į vandenį, panaudojant pagalbines priemones – lazdą, drabužius, virvę ar numetant jam kitus plūdrius daiktus įsikibti.
Miestuose ugniagesiai gelbėtojai vidutiniškai atvyksta per 7 min., kaimo vietovėse per 14 min., tačiau jei nelaimės vieta yra atoki ar spec. tarnyboms neįmanoma privažiuoti, pagalbos gali tekti laukti ir ilgiau.
Ugniagesiams gelbėtojams dažniausiai sėkmingai pavyksta padėti tiems, kurie negali išplaukti į krantą, bet sugeba laikytis ant vandens paviršiaus, įsitverti į plūduriuojantį daiktą, atsistoti ant akmens, įsikibti į tilto konstrukciją ir pan.
Dėl to būtina ne tik žinoti saugaus elgesio prie vandens taisykles, mokėti nuplaukti ilgesnį atstumą, nardyti, bet ir ramiai plūduriuoti ant nugaros. Viso to galima išmokti lankant plaukimo treniruotes.
