Klaipėda 12.2°C
Narkotikai, alkoholis, lošimai, svaiginimosi būdai, tokie kaip benzinas, klijai, tabletės ir kiti įvairūs mišiniai, gatvės gyvenimo mokykla – tokia priklausomybės istorija Valdui prasidėjo nuo 12 metų ir tęsėsi iki 38 metų. Visus tuos metus gyvenimas slydo iš po kojų. Priklausomybės atėmė jo paties tapatybę, suvokimą, kas jis buvo iki pažinties su priklausomybėmis. „Šiandien aš turiu, šiandien man gerai, o rytoj bus kaip bus.“ Tokia, rodos, priklausomo žmogaus gyvenimo esmė. Viskas, kas nesusiję su svaiginimosi būsena ir medžiagų gavimu – neturi prasmės.
„Man sunku pasakyti, iš kur tas potraukis... Tiesiog norėjosi pritapti. Pritapti draugų kompanijoje, daryti blogus dalykus, norėjosi būti pastebėtam ir nesuvokiant realybės, lyg kompiuteriniame žaidime, negalvojant apie pasekmes tiesiog gyventi tokį gyvenimo būdą. Tai dienai aš nieko nežinojau apie sveikimą, apie tokią galimybę. Man atrodė tai normalus gyvenimas, gatvės spektaklis, kuriame save realizavau. Bet tam reikėjo vartoti...“ – prisimindamas savo istoriją pasakoja Valdas.
Valdo vaikystė buvo kaip ir įprasta jo amžiaus berniukui: mokykla, kurioje jam sekėsi labai gerai, draugų būrys, įvairūs pomėgiai. Ypač Valdui patiko laiką leisti kino studijoje ir teatre. Savo laisvalaikį ir ateitį Valdas matė būtent ten. „Aš norėjau vaidinti, norėjau būti matomas, norėjau aplodismentų. Iki 5 klasės visa tai turėjau. Man sekėsi. Iki tol, kol būdamas penktokas, 12-metis berniukas, pirmą kartą pavartojau alkoholį. Nuo tos dienos viskas pasikeitė. Aktorystė, aplodismentai, vaidyba baigėsi. Tiksliau, perkėliau visa tai į gatvę. Aš labai gerai jaučiausi tarp vyresnių draugų ten, gatvėje, ir dariau tai, ką reikėjo daryti. Buvau klounu ir su jais drauge dariau nusikalstamas veiklas. Kad įtikčiau, patikčiau.“ – atvirai dalinasi Valdas.
Kaip ir daugelio priklausomybių ligomis sergančių žmonių gyvenimuose, Valdo jaunystėje svaiginančios medžiagos ir visa, kas susiję su jų gavimu, vartojimu jam atrodė įprastas gyvenimas, normali būsena, tikroji laimė. Laidos pašnekovas prisimena, kad anuomet svaigalų gavimas bet kokia kaina – buvo įprasta kasdienybė ir nebuvo jokios kaltės ar sąžinės balso, sakančio, kad tai amoralu, nusikalstama, nežmogiška kitų atžvilgiu. Dažnai tekdavo vogti, apgaudinėti, manipuliuoti, kad gauti pajamų svaiginančioms medžiagoms.
„Iki 30 metų aš gėriau, rūkiau, vartojau narkotikus ir lošiau. Vieną dieną man tiesiog kažkas persijungė. Aš neparūkiau. Ir nuo tos dienos jau 12 metų nerūkau cigarečių. Su kitom priklausomybėm buvo šiek tiek sunkiau, metęs rūkyti kitų dalykų mesti neskubėjau iki kol nesukūriau šeimos ir man gimė dukra. Tuomet supratau, kad turiu keistis, vardan jos, vardan savo šeimos ir tapti atsakingu vyru, tėčiu, rūpintis savo vaiku.“ – laidoje pasakoja Valdas.
Kelias į sveikimą buvo labai nelengvas. Valdas dalijasi, kad dauguma priklausomybėmis sergančių žmonių papuola tarytum į užburtą ratą, kur norėdamas sveikti ir nesuvokdamas sąmoningai, kur yra tikroji problema, kokius žingsnius turi žengti, norėdamas pasveikti – vėl slysti į prarają, dažnai ten nusitempdamas ir savo artimiausius žmones, sukurdamas jiems daug nerimo, skausmo, nevilties ir problemų.
„Mano tikrasis sveikimas prasidėjo 2018 metais, kuomet šeima sudėjo man lagaminus ir išvarant iš namų pasakė: nori vartoti – eik! Vartok. Nori sveikti – daryk kažką.“ – sunkiomis savo gyvenimo akimirkomis dalijasi pašnekovas.
Valdas savo pasirinkimą padarė ir apie savo sveikimo kelią išsamiau dalijasi antroje socialinio projekto laidoje, kurią jau galite išvysti Youtube kanalo platformoje „Kitokie pasikalbėjimai“. Kviečiame žiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=nvRE9XNQdtg
Socialinis projektas „Be spalvų: priklausomybės“, kurį inicijavo VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė – tai 6 laidų ciklas apie priklausomybes turinčius, sveikstančius, co – priklausomus asmenis, kovojančius su priklausomybės liga, piktnaudžiaujančius psichotropinėmis medžiagomis, apie jų artimuosius. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybę įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte.
„Šiuo projektu siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į vyraujančias priklausomybes, jų įvairovę, įtaką žmogaus gyvenimui bei pasekmes. Taip pat norime atskleisti priklausomybės ligos sąsają su emocine ir psichine žmogaus sveikata, nes daugumos laidų ciklo dalyvių nuomone, priklausomybė - tai sielos liga. Pastebiu, kad dažnu atveju priklausomybių istorijos prasideda dar paauglystėje, kartais net vaikystėje, todėl man labai svarbu, kad jaunimas būtų emociškai raštingas. Dažnai jauni žmonės, vietoje problemų sprendimo ar emocinio intelekto ugdymo, renkasi paprasčiausią ir pavojingiausią kelią - pasinerti į priklausomybes, kurios vienareikšmiškai daro didelę žalą jaunimo psichikai. Atsižvelgiant į statistikos departamento duomenis, Lietuvoje per du metus jaunimo savižudybių skaičius išaugo kone dvigubai, todėl šiame projekte tikimasi ugdyti sveikatos raštingumą ir supažindinti jaunimą su priklausomybių žalomis bei pasekmėmis“. – pasakoja projekto „Be spalvų“ autorė bei vadovė Fausta Tavoraitė.
Pagalbą galite rasti:
Visuomenės sveikatos biure – https://visuomenessveikata.lt/
Respublikiniame priklausomybių ligų centre – https://www.rplc.lt/
Lietuvos Narkomanų Anonimų Draugija - https://lietuvos-na.lt/
Savitarpio pagalbos grupėse: „Anoniminiai Alkoholikai“ „Al-anon“ (Alkoholizmu sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija), „SAV“ (suaugusių alkoholikų vaikai)
Priklausomybių konsultantų sąrašas – https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2023/06/combinepdf-2.pdf
Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/
