Seimas pritarė Generalinio prokuroro prašymui ir panaikino Seimo nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę

Seimas pritarė laikinosios tyrimo komisijos išvadai dėl Seimo nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės.

„Komisija, patikrinusi generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2020 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. 17.24270 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi prokuroro Rolando Stankevičiaus ir Seimo nario P. Gražulio paaiškinimus ir atsakymus į komisijos narių klausimus, padarė išvadą, kad yra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Tyrimo komisijai nebuvo pateikta jokių faktinių įrodymų, kad Seimo narys P. Gražulis būtų persekiojamas dėl politinių ar kitokių panašių motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos“, – pristatydamas komisijos išvadas sakė jos pirmininkas Arminas Lydeka.

Už protokolinį nutarimą „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Petrą Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ (projektas Nr. XIVP-111) balsavo 97, prieš buvo 6, susilaikė 26 Seimo nariai.

Šių metų gruodžio 3 d. generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą informuodamas, kad ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys P. Gražulis, būdamas valstybės politiku, siekdamas turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. galimai piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelę žalą. Generalinio prokuroro teigimu, įtariama, kad P. Gražulio veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje.
Seimo statutas numato, kad Seimo protokolinis nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
 
Baudžiamojo kodekso 228 straipsnis. Piktnaudžiavimas
1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.