Rinkimų rezultatai: viršūnėje įsitvirtinę konservatoriai, signalas socialdemokratams ir Laisvės partijos šuolis

Savo pozicijas tik gerinusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija įsitvirtino viršūnėje, Lietuvos socialdemokratų partija sulaukė rinkėjų įspėjimo, o Laisvės partija paneigė visas prognozes – tokius Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatus daugiamandatėje apygardoje išvydo pirmadienį pabudę lietuviai.

Remiantis rezultatais iš 1986 apylinkių (iš viso apylinkių 1989), pirmoje vietoje įsitvirtino konservatoriai - 24,80 proc. (23 mandatai).

Ilgai pirmavę valstiečiai nukrito į antrąją vietą - 17,50 proc. (16 mandatų).

Trečiojoje laikosi Darbo partija - 9,47 proc. (9 mandatai)

Ketvirtojoje - Lietuvos socialdemokratų partija 9,26 proc. (8 mandatai).

Pradėjus plaukti rezultatams iš didžiųjų miestų, savo pozicijas ėmė stiprinti Laisvės partija - 9,02 proc. (8 mandatai).

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis turi 6,78 proc. (6 mandatai).

 

Kurį laiką 5 procentų ribą buvi perlipusi ir Lietuvos lenkų rinkimų 5 proc. ribą, garantuojančią frakciją Seime, galiausiai perkopė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau 5 val. 30 min. duomenimis partija jau buvo atsidūrusi už brūkšnio – 4,81 proc.
 

Patekę pagal reitingavimą (neatsižvelgiant į vienmandačių rezultatus)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai (23+1): Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Agnė Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, Arvydas Anušauskas, Paulius Saudargas, Žygimantas Pavilionis, Mykolas Majauskas, Jurgis Razma, Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laima Liucija Andrikienė, Vytautas Juozapaitis, Dainius Kreivys, Jurgita Šiugždienė, Arūnas Valinskas, Vytautas Kernagis, Gintarė Skaistė, Paulė Kuzmickienė, Matas Maldeikis, Kęstutis Masiulis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (16): Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis, Aurelijus Veryga, Agnė Širinskienė, Tomas Tomilinas, Rima Baškienė, Aušrinė Norkienė, Linas Kukuraitis, Valius Ąžuolas, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Algirdas Stončaitis, Eugenijus Jovaiša, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis ir Lukas Savickas.

Darbo partija (9): Vigilijus Jugna, Antanas Guiga, Mindaugas Puidokas, Andrius Mazuronis, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Valentinas Bukauskas, Vytautas Gapšys, Viktoras Fiodorvas, Vaida Giraitytė.

Lietuvos socialdemokratų partija (8): Gintautas Paluckas, Rasa Budbergytė, Julius Sabatauskas, Algirdas Sysas, Linas Jonauskas, Vilija Targamadzė, Orinta Leiputė, Algimantas Salamakinas, Dovilė Šakalienė.

Laisvės partija (8): Aušrinė Armonaitė, Morgana Danielė, Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Mitalas, Monika Ošmianskienė, Evelina Dobrovolska, Artūras Žukauskas, Nerijus Vitkauskas.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (6): Viktorija Čmilytė-Nielsen, Viktoras Pranckietis, Eugenijus Gentvilas, Virgilijus Alekna, Simonas Gentvilas, Kęstutis Glaveckas. 

 

Rinkėjų aktyvumas – mažiausias per 12 metų

 

Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų pirmajame ture siekė 47,16 proc. – trimis procentiniais punktais mažiau nei prieš ketverius metus. 2016 metais Seimo rinkimuose balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Per 2012-ųjų Seimo rinkimus aktyvumas siekė 52,93 proc. 2008-ųjų rinkimuose bendras aktyvumas siekė 48,59 proc.

 

Fiksuojamų pažeidimų  –  dešimtys

 

Sekmadienį per Seimo rinkimus policija gavo 57 pranešimus apie galimus pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Kaip pranešė Policijos departamentas, daugiausiai, 28 pranešimai, gauti Vilniaus apskrityje, kitur jų buvo žymiai mažiau.

Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, įtartinų asmenų ar automobilių šalia rinkiminių komisijų, pranešė policija.

Dėl kai kurių pranešimų informacija bus tikslinama, sprendžiama dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo.

Tuo tarpu „Baltosios pirštinės“ užregistravo 760 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus.

Dauguma jų yra fiksuoti organizacijos deleguotų rinkimų stebėtojų, kurie per rinkimų dieną aplankė daugiau nei 1200 apylinkių, t.y. apie 62 procentus visų balsavimo vietų Lietuvoje. Nepriklausomi rinkimų stebėtojai kas trečioje apylinkėje atrado bent po vieną rinkimų pažeidimą.

 

Politologai: rinkimų netikėtumai – Laisvės partijos sėkmė ir prasti socdemų rezultatai

 

Didžiausiu šių Seimo rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partijos sėkmė, tuo metu Socialdemokratų partijos rezultatai buvo nelauktai prasti, sako politologai. 

Akivaizdu, kad didžiausias nusiminimas partijų gretose yra būtent socialdemokratų: aš nemanau, kad 10 proc. ir devyni mandatai yra tai, ko jie tikėjosi daugiamandatėje apygardoje“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. 

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento Mažvydo Jastramskio teigimu, neabejotinu šių rinkimų netikėtumu tapo Laisvės partija, puikiai pasirodžiusi ne tik didmiesčiuose, kur jų sėkmė buvo prognozuota, bet ir mažesniuose miestuose. 

„Panašu, kad gal jie paima tą jaunesnį ir viltingą rinkėją, kuris tikisi kažkokių pokyčių į gera, progresyvesnės politikos. Ne tokia didelė staigmena, bet socdemų pasirodymas, atsilikimas nuo Darbo partijos įdomiai atrodo“, – sakė jis.

Politologas svarstė, kad Socialdemokratų partija buvo nustelbta „darbiečių“ reklamos ir ryškaus pasirodymo viešojoje erdvėje likus keliems mėnesiams iki rinkimų.

Taip pat šie rinkimai atskleidė smūgį, kurį kairiosioms politinėms jėgoms turėjo skilimas, kai nuo socialdemokratų atsiskyrė Socialdemokratų darbo partija. 

„Ambicijų susidūrimas lėmė tai, kad teks susitaikyti su antraeiliu vaidmeniu politinėje sistemoje“, – teigė M. Jastramskis.

R. Urbonaitės teigimu, socialdemokratų kampanija buvo tingi ir, nesugebėję patraukti rinkėjų dėmesio, jie tapo nepastebimi.

  „Panašu, kad jie suklydo galvodami, jog laimės ten, kur du pešasi, ir bus tas trečias, ir rinkėjai savaime grįš pas juos iš „valstiečių“ gretų“, – sakė ji. 

Pirmadienio naktį tebelaukiant dalies didžiųjų miestų apygardų rezultatų, klausimu lieka atotrūkio dydis tarp pirmaujančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir po jų likusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos galimybės perkopti 5 proc. kartelę. 

Besidėliojant galimiems centro dešinės arba centro kairės koalicijų scenarijams intriga, pasak politologų, greičiausiai išliks iki antrojo turi pabaigos.

Balsavimo teise šiuose Seimo rinkimuose gali pasinaudoti 2 mln. 449 tūkst. 683 rinkėjai. Į 141 vietą Seime pretendavo 1 tūkstantis 754 kandidatai. Kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje renkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.