Klaipėda 12.5°C
Į Kuršių neriją gyventojai ir svečiai atvyksta ne tik grybų ar uogų prisirinkti. Čia slypi ir mažiau žinomas, bet ypatingai svarbus uždavinys – rinkti raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) vaisius. Specialistai primena, kad šis augalas, nors naudingas, nerijoje yra nepageidaujamas, todėl skubėti verta dar prieš tai, kai uogas nules paukščiai ar surinks laukiniai žvėrys.
„Raukšlėtalapis erškėtis – vienas iš tų augalų, kuris vienu metu gali būti ir puikus, ir pavojingas. Tai gražus, naudingas, bet kartu sunkiai suvaldoma grėsmė“, – teigia gamtininkai.
Šio erškėčio kilmė siejama su Rytų Azija – Tolimaisiais Rytais, Korėja, Sachalinu, Japonija. Į Europą augalas atgabentas XVIII amžiuje, o šiandien jo paplitimo arealas yra gerokai didesnis nei natūralus. Raukšlėtalapis erškėtis buvo itin vertinamas dėl daugybės panaudojimo būdų – maisto pramonėje, gydomųjų priemonių gamyboje, rožių eteriniam aliejui išgauti, taip pat selekcijoje ir dekoratyviniame apželdinime. Stiprus šaknų tinklas lėmė jo naudojimą šlaitų tvirtinimui.
Tačiau perkeltas į naujas teritorijas, augalas labai greitai tapo tikru „išgyvenimo meistru“. Jis ištveria kaitrą, šalčius, sausras, yra atsparus ganimui, pjovimui ar net deginimui. Toleruoja druskingą dirvožemį, auga smėlynuose, o šakniastiebiai per metus gali išplisti keliais metrais. Dėl šių savybių formuojasi tankūs krūmynai, užimantys didelius plotus.
„Raukšlėtalapis erškėtis naujose šalyse įgyja stulbinantį pranašumą prieš vietinius augalus. Tai viena agresyviausių invazinių rūšių, kelianti pavojų ekosistemoms“, – pabrėžia aplinkosaugininkai.
Šio augalo krūmynai keičia buveinių mikroklimatą, mažina šviesos kiekį, o lapų nuokritos pakeičia dirvožemio cheminę sudėtį. Tokios sąlygos tampa nepalankios vietinei augmenijai, ypač retoms, prie skurdžių kopų sąlygų prisitaikiusioms rūšims. Kur įsigali raukšlėtalapis erškėtis, ten vietiniai augalai ilgainiui išnyksta.
Naikinti šį augalą – itin sudėtinga užduotis. Kartą įsitvirtinęs, jis gali likti beveik neįveikiamas. Vis dėlto kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie jo plitimo ribojimo. „Vasarą verta skinti žiedus, o rudenį – rinkti erškėtuoges. Tai paprastas, bet veiksmingas būdas padėti išsaugoti Kuršių nerijos unikalią gamtą“, – kviečia specialistai.
