Klaipėda 4°C
Vasario 9-ąją minėsime Saugesnio interneto dieną. Suvokti ir atpažinti internete slypinčius pavojus šiuo metu itin svarbu, mat karantino laikotarpiu kone visas mūsų gyvenimas persikėlė į neaprėpiamą kibernetinę erdvę. Šioji mums atstoja biurus, mokyklas, parduotuves bei knygynus ir netgi pasimatymams skirtas vietas. Kibernetinio saugumo specialistai įspėja: per karantiną internete vis dažniau vieši ne tik įmonių darbuotojai bei moksleiviai, bet ir elektroniniai sukčiai.
Piktavaliai išnaudoja karantininį laikotarpį
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) kiekvienais metais pristato ataskaitą, kurioje atsispindi kibernetinio saugumo situacija šalyje. Nors už 2020 m. ataskaita dar tik ruošiama, bet jau dabar manoma, kad incidentų skaičius bus gerokai didesnis nei 2019 m. Tuomet registruotas 3 241 kibernetinis incidentas, kai jų tyrimams atlikti reikėjo tiesioginio specialistų dalyvavimo. Palyginimui, 2018-iais fiksuota 914 incidentų.
NKSC specialistų teigimu, piktavaliai elektroninėje erdvėje intensyviai išnaudoja karantininį laikotarpį. Prisidengiant įvairiomis institucijomis ir melaginga informacija, siuntinėjami laiškai su žalingu programiniu kodu, platinamos suklastotos svetainės, bandoma vartotoją paskatinti įsidiegti kenkėjišką programinę įrangą ir kitais būdais užvaldyti įrenginius bei išgauti konfidencialią informaciją.
Piktavaliams taip pat pasitarnauja karantino metu išpopuliarėjusios programėlės – pavyzdžiui, daugelio naudojama vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“. NKSC kibernetinio saugumo specialistai nustatė, kad identifikuotos saugumo spragos ne kartą leido perimti įvairius vartotojų duomenis, tokius kaip el. pašto adresai, nuotraukos, prisijungimai prie operacinės sistemos ir pan.
Romantiniai sukčiavimai vis dar ant bangos
Į kibernetinių nusikaltėlių rankas patekę asmeniniai duomenis gali pridaryti nemenkos finansinės žalos. Itin daug nuostolių ne tik gyventojams, bet ir įmonėms atneša susirašinėjimo el. paštu perėmimas, klastojant sąskaitų faktūrų duomenis. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, tokių atvejų per visus praėjusius metus užfiksuota 51, jų padaryta žala siekė daugiau kaip 1 mln. Eur. Pranešta ir apie 9 atvejus, kuomet sukčiai apsimetė įmonės vadovu ir privertė darbuotojus atlikti pavedimus. Šitaip netekta 138 tūkst. Eur.
Tebėra paplitę romantiniai sukčiavimai – jų per metus užfiksuota 82, padaryti nuostoliai siekia 451 tūkst. Eur. Vis tik daugiausia žalos 2020-aisiais Lietuvos gyventojai patyrė dėl vadinamojo investicinio sukčiavimo, kai nusikaltėliai manipuliacijomis priverčia gyventojus neva investuoti į rizikingus instrumentus, o iš tiesų vilioja pinigus. Žmonių nuostoliai siekia net 1,7 mln. Eur. „Investicijų brokeriai“ neretai skambina iš užsienietiškų numerių, pasitelkia populiarias pokalbių programėles „Viber“, „WhatsApp“ ir t.t.
LBA duomenimis, iš viso praėjusiais metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.
Įmonėms svarbu ir darbuotojų, ir klientų kibernetinio saugumo išmanymas
Reaguodama į besikeičiančius interneto vartotojų įpročius, tobulėjančias sukčių schemas, elektroninių ryšių paslaugų bendrovė „Splius“ savo darbuotojams surengė kibernetinio saugumo mokymus.
Juos organizavęs „Splius“ Inovacinių projektų vadovas Žilvinas Skrebė sako, kad pagrindinis šių mokymų tikslas – švietimas. „Visais laikais silpniausia kompiuterinių atakų vieta buvo ir yra žmogus. Kol jis nespustels mygtuko, tol nieko neįvyks. Deja, žinome daug atvejų, kuomet žmogus gauna elektroninį laišką arba nuorodą, gundančia lengvais pinigais, kitokiu turiniu, ir gerai nepagalvojęs, taip įklimpsta, taip įpuola, kad net atiduoda savo internetinės bankininkystės duomenis“, – pasakoja Ž. Skrebė.
Mokymus „Splius“ darbuotojams vedė ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertas Ramūnas Liubertas. Mokymų pabaigoje darbuotojų laukė testas – specialiai sumodeliuotas, vizualiai „Splius“ klientų aptarnavimo skyriaus siunčiamus pranešimus primenantis laiškas, kviečiantis pakeisti savo prisijungimus. Atidžiau panagrinėjus laišką, buvo galima suprasti, kad jo autorius – ne „Splius“, vis tik abejojančių darbuotojų atsirado.
„Tai tik dar kartą parodė, kad turime kuo daugiau kalbėti apie kibernetinį saugumą – nuolatos atnaujinti žinias ir priminti apie esamas grėsmes. Manau, kad tokio pobūdžio mokymai turėtų vykti reguliariai. Nauda dvipusė: informuoti lieka ne tik darbuotojai, bet ir mūsų klientai, su kuriais jie bendrauja, padeda spręsti iškilusias problemas. Šviesdami darbuotojus, šviečiame visuomenę“, – įsitikinęs Ž. Skrebė.
