Patarimai, kaip apsaugoti augintinius nuo šventinių fejerverkų trenksmo ir streso šventiniu periodu

Patarimai, kaip apsaugoti augintinius nuo šventinių fejerverkų trenksmo ir streso šventiniu periodu
AA

Paskutinių metų dienų atributas – fejerverkai ir sproginėjančių petardų garsai augintiniams sukelia nemažą stresą, – perspėja veterinarijos specialistai. 

Triukšmingai sutinkami Naujieji metai gyvūnams yra tikras išbandymas, o išsigandę jie ima elgtis neįprastai, vedžiojami lauke šunys gali netikėtai ištrūkti iš rankų ir pabėgti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai atkreipia dėmesį, kad augintinių klausa, palyginti su žmogaus, yra 3–4 kartus stipresnė, ir primena, kad pasirūpinti per šventes reikėtų ne tik namuose laikomais, bet ir kieme būnančiais gyvūnais.

Stiprus staigus garsas baugina beveik visus augintinius, ypač ramioje namų aplinkoje gyvenančius šunis ir kates. Išgirdę čaižų ir neįprastą petardos ar naujametinių fejerverkų garsą, jie suklūsta, nes apima baimė ir bėga slėptis. Pavyzdžiui, jautresnis šuo į didesnį garsą reaguoja lojimu, atsitraukimu, ausų nuleidimu, trūkčiojimu, ima drebėti ir kt. Be to, išsigandęs stipresnio garso gali išsinerti iš antkaklio ir pabėgęs pasimesti. Netikėto augintinio pasiklydimo ar pabėgimo atveju gyvūną lengviau bus surasti ir saugiai sugrąžinti į namus, jeigu jis bus paženklintas. Norint paženklinti augintinį, rekomenduojama kreiptis į arčiausiai jūsų paslaugas teikiantį veterinarijos gydytoją ir užregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre. Iki Naujųjų metų tam dar yra pakankamai laiko.

Be to, siekiant išvengti neigiamų pasekmių gyvūnų augintinių sveikatai, patariama vengti ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, ypač vėlai vakare. Negalima augintinio vestis į lauką ar balkoną naujametinę naktį. Šventinėmis dienomis su keturkoju geriau ilgiau pasivaikščioti ryte, o vakare apsiriboti trumpu išbėgimu į kiemą.

Pradėjus aidėti fejerverkams ar sproginėti petardoms, nereikėtų palikti augintinių vienų. Patariama paimti gyvūną ant rankų, bendrauti su juo, kad jaustų šeimininko dėmesį ir šilumą, paglostyti, stengtis nuraminti. Likęs vienas, iš baimės augintinis gali mėginti pasislėpti ar bandyti prasmukti pro duris ar net šokti per langą. Jei nuo baimės šeimininkas jo neapsaugos, augintinis ateityje bijos stipresnio triukšmo, o išsigandęs gali pridaryti nemalonumų.

Jei vis dėlto gyvūnas bus paliktas vienas namuose, geriau jį įleisti į ramesnę uždarą patalpą (pavyzdžiui: garažą, sandėliuką, prieškambarį, vonią), kurioje galėtų saugiai pasislėpti ir silpniau girdėtų fejerverkų keliamą triukšmą bei patirtų mažiau streso.

Staigus triukšmas gali sukelti nemažą išgąstį ne tik lauke laikomiems šunims ar po kiemą vaikščiojančioms katėms, bet ir tvartuose laikomiems ūkiniams gyvūnams. Jie iš baimės taip pat gali atitrūkti, jei yra pririšti, ar išlaužti pertvaras ir pan. Todėl šeimininkams Naujųjų metų naktį po šventinių fejerverkų ar jų metu reikėtų apžiūrėti ir įsitikinti, kad gyvūnai jaučiasi gerai. Fejerverkus derėtų leisti kaip įmanoma atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar ūkinių pastatų, kuriuose yra gyvūnai.

Veterinarijos specialistai taip pat primena, kad nereikėtų gyvūnų augintinių šerti maistu nuo šventinio stalo, kurio jie įprastai negauna. Negalima duoti šokolado, avokadų, žuvų ašakų ir paukščių kaulų, itin riebaus, sūraus ir saldaus maisto, nes tai gali sutrikdyti augintinių organizmo veiklą, jie gali apsinuodyti, sutrikti virškinimas ar paūmėti įvairios ligos.