Papildomos pandemijos valdymo priemonės gali atsirasti artimiausiu metu: jau yra apie 100 įtartinų atvejų

Papildomos pandemijos valdymo priemonės gali atsirasti artimiausiu metu: jau yra apie 100 įtartinų atvejų
AA

Vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete teigė, jog jau yra fiksuojamas omikron atmainos vietinis plitimas Lietuvoje.

Ji komiteto nariams taip pat pristatė šiuo metu diskutuojamas papildomas pandemijos valdymo priemones, kurios galėtų įsigalioti greitu metu.

Loreta Ašoklienė

Loreta Ašoklienė

 

Vyriausioji šalies epidemiologė L. Ašoklienė teigė, jog Lietuvoje yra patvirtinta jau 14 omikron atvejų sekoskaitos būdu.

„Dar apie 100 turime įtarimų, kurie dar yra tiriami“, – naujausius skaičius komiteto posėdyje pristatė L. Ašoklienė.

Jos teigimu, patvirtintų atvejų didžioji dalis yra susiję su kelionėmis, bet jau fiksuojamas ir vietinis šios koronaviruso atmainos plitimas.

„2 atvejai susiję su šeimos nariais, ir 2 atvejų užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyko“, – sakė L. Ašoklienė.

Ji taip pat informavo, jog visi asmenys, kurių Galimybių pasas baigs galioti gruodžio 28 dieną, gaus apie šį faktą informuojančias SMS žinutes.

Kokios priemonės svarstomos?

Vyriausioji šalies epidemiologė komiteto posėdyje pristatė ir papildomas pandemijos valdymo priemones, kurios galėtų atsirasti artimiausiu metu.

„Tai kalbama yra apie Galimybių paso reikalavimų griežtinimus, čia diskusijos pagrindinės yra susijusios su serologinių tyrimu vakcinuotiems asmenims, kad galbūt jo būtų galima atsisakyti. Atsižvelgiant į kitų šalių patirtį yra svarstoma galimybė pačio Galimybių paso (galiojimą, aut. p.) sutrumpinti. Dabar jis galios 7 mėnesius, svarstoma apie 6 mėnesius“, – teigė L. Ašoklienė.

Vyriausioji šalies epidemiologė teigė, jog yra svarstoma serologinio tyrimo atsisakyti vakcinuotiems asmenims, taip skatinant skiepytis sustiprinančia vakcinos doze. Šiuo metu pilna vakcinacijos schema vakcinuoti asmenys gali pasidaryti antikūnų tyrimą. Ir jeigu jų yra, nukelti trečiosios vakcinos dozės laiką.

Ji taip pat kalbėjo, jog renginiuose galėtų būti atsisakyti tam tikrų paslaugų, nustatytas reikalavimas dėvėti respiratorių, ne medicininę kaukę, arba einant į renginius reikėtų atlikti papildomą tyrimą.

L. Ašoklienės teigimu, šios diskusijos prasidėjo būtent omikron atmainos plitimo kontekste. Pilnos schemos suteikiamos apsaugos nepakanka, nuo šios atmainos apsaugo sustiprinančioji vakcinos dozė.

Vyriausioji šalies epidemiologė priminė, jog Vyriausybė jau yra nustačiusi reanimacijos užimtumo ribas, po kurių griežtesni ribojimai būtų neišvengiami.

Jei ši riba būtų pasiekta, griežtos priemonės būtų taikomos konkretų laiką. Anot L. Ašoklienės tai būtų 3 savaičių laikotarpis.

Ji teigė, jog jei reikėtų įjungti griežtą „lokdauną“, tai apimtų ir ugdymo įstaigas.

„Tai būtų ir renginiai, susibūrimų ribojimai. Tikėtina, kad tai apimtų ir ugdymą“, - sakė L. Ašoklienė.

 

Kokia padėtis Lietuvoje?

L. Ašoklienė teigė, jog omikron atmaina skiriasi nuo kitų aptiktų koronaviruso variantų.

„Kaip žinia, šis omikron variantas nustatytas yra labiau besiskiriantys nuo kitų aptiktų variantų. Ir šiai atmainai yra būdinga tai, kad nustatytos mutacijos gali būti susijusios su vakcinų veiksmingumo sumažėjimu ir padidėjusia re–infekcijos rizika“, – komitete kalbėjo L. Ašoklienė.

Jos teigimu, jau net nebėra diskutuojama, jog ši atmaina yra gerokai lengviau plintanti.

„Ir palyginus su delta atmaina, užkrečiamumas yra 3–5 kartus didesnis. Didžiausią nerimą turbūt kelia ligos pasireiškimas – dėl galimo ligos sunkumo. Dabartiniai duomenys lyg ir rodo, jog pati liga yra lengvesnė, bet visos tarptautinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kol kas duomenų vienareikšmiškai taip sakyti nėra pakankama“, – teigė vyriausioji šalies epidemiologė.

Ji kalbėjo, jog skaičiuojami omikron atmainos plitimo scenarijai yra įvairūs. Tačiau bet kuriuo atveju, „plitimas ir susirgimų skaičiaus augimas gali būti labai staigus“.

L. Ašoklienė komitete pristatydama naujausius duomenis iš Danijos teigė, jog delta atmainai dominuoti šalyje prireikė maždaug 6 savaičių. O omikron atmainai „pakanka beveik 3 savaičių“.

„Šalys labai atsargiai vertina ir ruošiasi. Ypatingas dėmesys yra sveikatos sektoriaus pasiruošimui. Nes daugelyje šalių ta situacija dabar matoma lyg ir geresnė, tačiau prognozuojama, kad tų sunkių atvejų padaugės ir užimtumas reanimacijos lovų bus didesnis“, – Seimo nariams informaciją pristatė vyriausioji šalies epidemiologė.

Danijos paskelbti paskutinių trijų savaičių duomenys rodo, jog omikron atmaina labiau plinta 20–29 metų amžiaus grupėje.

Omikron atvejų šioje grupėje yra nustatoma daugiausiai, susirgimų yra daugiausiai būtent šioje amžiaus grupėje“, – teigė L. Ašoklienė.

Ji teigė, jog ES apie omikron atmainos užfiksavimą paskelbė jau 28 šalys.

„Omikron jau yra registruojamas praktiškai visose šalyse. Ir jeigu pradžioje omikron atvejai buvo labiau susiję su kelionėmis, buvo įvežtiniai, dabar jau registruojamas vietinis plitimas šalyse“, – teigė L. Ašoklienė.

Vyriausiosios šalies epidemiologės teigimu, situacija Lietuvoje yra gana stabili.

„Jau keletą savaičių turime tokią pakankamai stabilią situaciją, su labai nežymiais pasvyravimais, bet ji yra pakankamai stabili. Daugiausiai pas mus serga išlieka pakankamai jaunose amžiaus grupėse. Didžiausias rodiklis – 10–19 metų amžiaus grupėje. Tačiau pakankamai aukšti (rodikliai, aut. p.) yra ir 30–39, 40–49 amžiaus grupių“, – sakė ji.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje yra užimtos 1271 ligoninių lovos.

„Pakankamai stabiliai ta situacija ir laikosi, ji nekinta praktiškai jau keletą savaičių. O reanimacijos lovų užimtume matome tam tikrus pasvyravimus, bet apie 120 lovų užimtų turime kasdien“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Anot jos, pagrindinė priemonė stabdyti šios atmainos plitimą yra vakcinacija, revakcinacija.

„Dar yra kalbama apie priemones, susijusias su kelionėmis. Jos yra svarbios, kai nustatomi pirmieji atvejai, bet su laiku jų reikšmė mažėja, ypač, kai pradedamas nustatyti vietinis plitimas. Išlieka taip pat svarbios nemedicininės priemonės, ypač tos, kurios mažina kontaktų skaičių – nuotolinis darbas, renginių ribojimas. Ypatingai šventiniu laikotarpiu atkreipiamas dėmesys, kad reikėtų jų vengti“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo vyriausioji šalies epidemiologė L. Ašoklienė.

 

delfi.lt

Reklama Ikona, uždaryti