Klaipėda 4.8°C
„Gerbiamieji Seimo nariai, ar ketvirtadienį kurortų sanatorijoms skambės laidotuvių maršas?", - savo poziciją išreiškiančiame pranešime kreipėsi Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Toliau Palangos meras rašė:
Jau šį ketvirtadienį Seime spręsis, ar kurortų sanatorijoms ir reabilitacijos centrams skambės laidotuvių maršas – ar pagrindinė visų kurortų pragyvenimo šaka bus nukirsta, ar vis dėlto sveikas protas paims viršų ir kurortai nebus žlugdomi.
Planuojama sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reforma naikina visas valstybines ar savivaldybių pavaldume esančias sanatorijas bei reabilitacijos centrus ir jie tampa tiesiog daugiaprofilinių ligoninių padaliniais, o gal net nedideliais skyriais. Tai reiškia, kad Palangoje, Birštone, Druskininkuose, Elektrėnuose ir kitur neliks nė vienos tokios sanatorijos ar reabilitacijos centro! Norima panaikinti ir vienintelę Lietuvoje, gerai žinomą Europoje ir Skandinavijos šalyse, tokio pobūdžio savarankiškai veikiančią Palangos reabilitacijos ligoninę! Visiškai neaiškios po reformos lieka privačių sanatorijų perspektyvos.
Būtent už tai šį ketvirtadienį bus pasiūlyta balsuoti Seimo nariams – balsuoti už griūtį. Bet aš labai tikiuosi ir viliuosi, jog jie pasisakys ne už abejotiną, nesuprantamą ir visiškai neracionalų sanatorijų ir reabilitacijos centrų naikinimą, o už kiekvieno piliečio teisę nevaržomai sveikatintis ir gauti visas tam reikalingas paslaugas, o ne trupinius nuo daugiaprofilinių ligoninių puotos stalo.
Tad BŪTI ar NEBŪTI?
Vakar palangiškis Seimo narys Mindaugas Skritulskas užregistravo pasiūlymą grąžinti į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 39 straipsnių pakeitimo įstatymą, kurio 5 straipsnis apibrėžia Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų sąrašą, reabilitacijos centrus ir sanatorijas. Seimui siūlomame įstatymo variante šių įstaigų nebėra.
Trys motyvai: 1) pacientai neturės galimybės pasirinkti sanatorijos, kadangi daugiaprofilinės ligoninės siųs į savo „sanatorijas“, t.y. filialus; 2) įstatymo palaikytojai aiškina, kad pagrindinis tikslas – nukreipti kuo daugiau pacientų į dienos centrus, vadinasi, ateityje reabilitacijai bus skiriamos lėšos tik gydymo reikmėms. Tai reiškia, kad už maitinimą ir apgyvendinimą pacientai mokės iš savo kišenės. Tokiu būdu mažesnes pajamas gaunantiems pacientams reabilitacinis gydymas sanatorijose taps neprieinamas, nes bus per brangus; 3) tai yra kurortų žlugdymas.
Pirmadienį Seimo narys Antanas Matulas užregistravo siūlymą, kuris palaiko reformos rengėjus – sanatorijų griovėjus.
„Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios nomenklatūros (reabilitacijos centrai ir sanatorijos) asmens sveikatos priežiūros įstaigų sveikatos sistemoje neegzistuoja... Vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos pagrindinių principų – specializuotų stacionarinių paslaugų daugiaprofiliškumas, monoligoninių integracija kompetencijos centrų pagrindu. Pažymėtina, kad visos medicininės reabilitacijos įstaigų teiktos paslaugos išliks ir jos bus teikiamos integruotai daugiaprofilinėse ligoninėse, o pacientų teisė rinktis tiek sveikatos priežiūros įstaigą, tiek reabilitacijos paslaugas nebus ribojama“, – tikina A.Matulas.
Gerb. A.Matulai, kam mums pasakojate apie tokias teorines galimybes, kai realybėje praktika yra visiškai kitokia?
Panagrinėkime reformą Palangos pavyzdžiu.
Palangoje šiuo metu veikia šešios sanatorijos ir reabilitacinio gydymo įstaigos, pusės iš jų steigėja yra valstybė. Šiose, valstybinėse įstaigose, yra beveik 800 lovų. Vien per praėjusius metus čia gydėsi ar sveikatinosi 10 300 pacientų iš visos Lietuvos, jų sveikata rūpinosi beveik 550 darbuotojų. Nepandeminiais metais tokių pacientų skaičius kiekvienais metais buvo gerokai didesnis.
Pagal dabar dėliojamus reformos kontūrus, Klaipėdoje, įstaigų susiliejimo principu, veiktų dvi stacionarinės daugiaprofilinės ligoninės. Į vieną iš jų susijungtų Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės. Į kitą patektų Klaipėdos respublikinė ir Vaikų ligoninės, šiame konglomerate atsidurtų vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ bei Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“.
Kaip dvi Klaipėdos daugiaprofilinės ligoninės užpildys esamas beveik 800 vietų mūsų sanatorijose vien savo pacientais, kurie gydytis atvyks tik iš Klaipėdos regiono, nes būsimoji reforma numato būtent regioninį specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą? O gal jūs tikite, kad kuri nors, pavyzdžiui, sostinės daugiaprofilinė ligoninė pradės veikti pajūrio ligoninių labui ir pas mus siųs savo pacientus tuo metu, kai pati negalės užpildyti savo filialų lovų? Pasakos ir tiek.
Akivaizdu, jog sumažėjus lovų užimtumui, dabar sėkmingai Palangoje veikiančios sanatorijos ir reabilitacijos centrai bus priversti susitraukti, vadinasi, tokių paslaugų prieinamumas pacientams gerokai sumažės ir jie bus priversti laukti ilgose eilėse. Pertekline taps esama sukaupta materialinė bazė, o iš beveik 600 dabar šiame sektoriuje dirbančių darbuotojų, ko gero, didžioji dauguma turės persiprofiliuoti (patyrusi reabilitacijos specialistė turės ieškoti galimybės dirbti, pavyzdžiui, chirurgijos skyriuje) arba keliauti į Užimtumo tarnybą.
Sanatorijų ir reabilitacijos centrų vadovai akcentuoja ir tai, jog nėra jokio tokios reformos ekonominio pagrindimo ir analizės, kiek apskritai tai ekonomiškai naudinga. Dabar gi visos šios Palangos įstaigos dirba savarankiškai bei pačios užsidirba ir savo kasdienėms reikmėms, ir plėtrai. Tikite, kad bent tiek pat lėšų joms bus skirta tapus ligoninių skyriais?
Praktika rodo, kad tokie pokyčiai Lietuvoje veda į destrukciją. Kadaise garsi Likėnų sanatorija, prijungta prie Panevėžio ligoninės, šiuo metu merdi ir jai reikalingos nemažos investicijos. Prie Vilniaus veikiantis ir Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei priklausantis “Pušyno kelias” nuo birželio 1 d. jau uždarytas ir sklypas bei pastatai bus parduodami. Santaros klinikoms priklausančią Valkininkų sanatoriją planuojama jau šiemet uždaryti ir paslaugas bei darbuotojus perkelti į Druskininkus, o kadaise sėkmingai veikusi Viršužiglio sanatorija jau nebeegzistuoja. Visas šias įstaigas sieja tai, jog jos buvo ne savarankiškos, o veikė kaip daugiaprofilinių ligoninių padaliniai.
Įstatymo pakeitimo svarstymo stadijoje Seimas palaikė Mindaugo Skritulsko siūlymą, nors kai kas ir dėjo daug pastangų, kad būtų pasirinktas kitas variantas.
Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į Jus ir labai prašau: nežlugdykite Lietuvos sanatorijų ir reabilitacijos centrų, ketvirtadienį balsuodami palaikykite palangiškio seimūno Mindaugo Skritulsko siūlymą! Ar galėsite pažiūrėti Lietuvos žmonėms į akis, atėmę iš jų teisę gauti pilnavertį ir savalaikį sanatorinį ar reabilitacijos gydymą jų pageidaujamoje šalies įstaigoje? Ar, balsuodami už kurortų žlugdymą, galėsite pažiūrėti Lietuvos kurortų gyventojams, o svarbiausia pacientams, kuriems reikalingas reabilitacinis gydymas, į akis?
