Klaipėda 6.3°C
Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) šiandien, balandžio 19 d., paskelbė savo nutarimą, kad Lietuvoje vykstantys tiesioginiai merų rinkimai, t. y. kai merą tiesiogiai renka savivaldybės bendruomenė, prieštarauja Konstitucijai.
Šis KT nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną.
"Tai reiškia, kad 2019 metų (ir paskesniuose) rinkimuose išrinkti savivaldybių merai galės vykdyti savo pareigas iki savo kadencijos pabaigos. Tačiau 2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos", - praneša KT.
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžia, kad šioje byloje nesprendė tiesioginių merų rinkimų, t. y. kai merą tiesiogiai renka savivaldybės bendruomenė, tikslingumo klausimo. Konstitucinis Teismas nagrinėja tik teisės klausimus: šiuo atveju jis vertino, ar įstatymuose nustatytas merų rinkimų būdas ir statusas atitinka galiojantį Konstitucijos 119 straipsnį. Pažymėtina, kad teisės požiūriu tiesioginiai merų rinkimai, kai jį rinktų savivaldybės bendruomenė, yra įmanomi tik pakeitus Konstituciją.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 119 straipsnyje yra įtvirtinta savivaldos teisė, laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams, kurią šių administracinių vienetų teritorinės bendruomenės įgyvendina per savo renkamas savivaldybių tarybas.
Dėl tiesioginių merų rinkimų į KT buvo kreipęsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, tačiau tarp pasirašiusiųjų buvo ir keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Jie kėlė klausimą, ar buvo galima prieš šešerius metus Lietuvoje įteisinti tiesioginius merų rinkimus nepakeitus Konstitucijos.
