Klaipėda 16.6°C
Laikinas įdarbinimas užsienyje yra itin populiari darbo forma, tačiau Lietuvoje tokio pat žinomumo ši sritis nesusilaukia. Nors nusakyti konkrečias šio fenomeno priežastis sunku, laikinas įdarbinimas Lietuvoje yra apipintas įvairių mitų, kurie mažina susidomėjimą šiuo darbo būdu.
Neretai manoma, pavyzdžiui, jog laikinas įdarbinimas yra skirtas tik žmonėms norintiems dirbti sunkų fizinį ar nekvalifikuotą darbą. Nors tokių darbo vietų tikrai yra, šiais laikais jos sudaro tik nedidelę dalį laikino įdarbinimo galimybių.
Šie mitai yra itin gajūs ir paveikūs, todėl neretai tai tampa įdarbinimo įmonių vengimo priežastimi. Nors laikinas įdarbinimas nėra populiarus, kai kuriems žmonėms tai gali būti pati geriausia įdarbinimo forma.
Mitas #1: Įdarbinimo įmonės pelnosi iš laikinųjų darbuotojų
Kartais manoma, jog įdarbinimo įmonių pelno šaltinis yra patys darbuotojai, kurie yra įdarbinami kitose įmonėse. Iš tiesų yra visiškai priešingai – verslai yra įdarbinimo įmonių pajamų šaltinis. Verslai ieško darbuotojų, kurie galėtų įgyvendinti tam tikras funkcijas ir už tai yra mokama trumpalaikio įdarbinimo įmonei.
Dažniausiai įdarbinimo įmonė gauna užmokestį už atvestą darbuotoją ar jo dirbtas valandas konkrečioje įmonėje. Ši dalis nėra išskaičiuojama iš darbuotojo gaunamo atlygio.
Kartais net galvojama, jog už laikiną įdarbinimą reikia susimokėti. Nors toks verslo modelis įmanomas, jis nėra populiarus. Įdarbinimo įmonių klientai yra verslai, tad jie moka pinigus įmonei, o ne darbuotojas, ieškantis darbo.
Lietuvoje įdarbinimo paslaugas apmokestinti draudžia įstatymai, tad toks verslo modelis net nebūtų įmanomas. Todėl darbuotojai gali drąsiai naudotis Lietuvos įdarbinimo įmonių paslaugomis, kadangi ši paslauga jiems visada bus nemokama.
Mitas #2: Socialinių garantijų stoka
Kartais manoma, jog laikinas įdarbinimas veikia panašiai kaip individuali veikla – visomis socialines garantijomis, atostogomis, kompensacijomis ir taip toliau rūpinasi pats darbuotojas. Iš tiesų laikinas įdarbinimas beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinių sutartimi apibrėžtų darbo santykių.
Įdarbinimo įmonės gali rinktis tarp dviejų skirtingų darbo modelių. Pirmasis būdas yra įdarbinti žmogų tiesiogiai į įmonę ieškančią personalo. Darbuotojo atžvilgiu tai niekuo nesiskiria nuo įprastinių darbo santykių, kadangi jis pasirašo darbo sutartį su paslaugas užsakusia įmone.
Jei darbuotojas būtų gavęs darbą toje įmonėje pats, situacija būtų visiškai identiška. Šiuo atveju įdarbinimo įmonės paslaugas užsakęs verslas sumoka tam tikrą mokestį įmonei už kiekvieną atvestą darbuotoją.
Taigi, įdarbinus pirmuoju būdu, darbuotojas gauna tas pačias garantijas kaip visi kiti žmonės, dirbantys pagal darbo sutartį.
Antrasis įdarbinimo būdas yra darbuotojo nuoma. Šiuo atveju, darbuotojas pasirašo darbo sutartį su užsakovu, o sutartyje nurodomi planuojami atlikti darbai ar laikotarpis. Lietuvos įstatymai, tokiu atveju, kaip darbdavį leidžia nurodyti laikinojo įdarbinimo įmonę. Tokiu atveju, darbuotojo darbdavys yra laikinojo įdarbinimo įmonė, kuri moka atlyginimą ir suteikia socialines garantijas.
Taigi, darbuotojui laiku mokamas atlygis, socialinės garantijos ir visa kita yra suteikiama per darbo sutartį su įdarbinimo įmone. Tad, laikinas įdarbinimas niekuo nepanašus į individualią veiklą ar kitas darbo formas, kuriose pats žmogus yra atsakingas už savo socialines garantijas.
Mitas #3: Laikinas įdarbinimas yra nepastovus
Tai vienas iš mitų, kuris turi dalį tiesos — laikinas įdarbinimas yra šiek tiek nepastovesnis nei kitos darbo formos. Tačiau neretai taip nutinka dėl to, jog laikinas įdarbinimas yra itin parankus įmonėms, kurios turi daug sezoniško darbo.
Nors tokių darbo pasiūlymų laikino įdarbinimo įmonėse tikrai galite rasti, neretai bus tiek pat daug ar net daugiau pastovesnio darbo. Pavyzdžiui, neretai ieškoma mechanikų, inžinierių ar elektrikų, kurių darbas nepriklauso nuo sezoniškumo.
Kartu, net pasibaigus trumpalaikiam kontraktui, įdarbinimo įmonės yra suinteresuotos darbuotoją perkelti į kitą darbą. Tad, nors gali tekti keisti darbo vietą, ilgesni bedarbystės laikotarpiai pasitaiko rečiau nei manoma.
Dalis trumpalaikių darbuotojų gali tapti nuolatiniais, jei tik jų darbo kokybė atitinka įmonės kriterijus. Dėl šios priežasties trumpalaikis įdarbinimas gali būti puiki karjeros pradžia.
Norint padidinti nuolatinio įsidarbinimo tikimybę visada galima atrasti įmones, kurios darbuotoją įdarbina užsakovo įmonėje. Šitaip pats darbuotojas gali užmegzti ryšius ir susitarti dėl nuolatinės darbo vietos.
Mitas #4: Laikinas įdarbinimas – tik nekvalifikuotas ir fizinis
Nemažai žmonių galvoja, jog laikinas įdarbinimas skirtas tik norintiems dirbti fizinį darbą. Dažniausiai dar priduriama, jog tai daugiausia nekvalifikuotas ir prastai apmokamas darbas.
Žinoma, tokių darbo vietų tikrai yra, kadangi, kaip minėta, sezoninis darbas yra itin palankus laikino įdarbinimo modeliui. O pats sezoninis darbas neretai siejamas su fizine veikla.
Iš tiesų, tokie darbai dažnai sudaro tik dalį viso įdarbinimo įmonės profilio. Šiais laikais tokių įmonių paslaugomis naudojamasi ieškant ir gerai kvalifikuotų darbuotojų, pavyzdžiui, inžinierių, žmogiškųjų išteklių specialistų ar pardavimų vadybininkų.
Tad, laikinas įdarbinimas tikrai nėra susijęs tik su prastai apmokamu ar mažos kvalifikacijos reikalaujančiu darbu. Neretai galima atrasti pasiūlymų, kurie reikalauja tam tikro išsilavinimo lygio ar darbo patirties specifinėse srityse, todėl laikinas įdarbinimas tinka ne tik norintiems dirbti sunkų fizinį darbą.
