Klaipėda 4.2°C
Net penkios Klaipėdos regiono savivaldybės patenka į pirmąjį dešimtuką pagal naująjį 2021 m. Savivaldybių gerovės indeksą.
Vilniaus politikos analizės instituto paskelbtą bendrą gerovės indeksą sudaro penki esminiai komponentai (subindeksai): socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė ir demografija.
Pagrindinės savivaldybių stiprybės pagal indekso rodiklius:
Klaipėdos miesto savivaldybė – socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika;
Klaipėdos rajono savivaldybė – socialinis saugumas, sveika demografija;
Kretingos rajono savivaldybė – socialinis ir fizinis saugumas;
Neringos savivaldybė – socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, sveika demografija;
Palangos miesto savivaldybė – socialinis saugumas, gyvybinga ekonomika, švietimas, sveika demografija;
Skuodo rajono savivaldybė – socialinis saugumas;
Šilutės rajono savivaldybė – socialinis saugumas.
Taip pat pastebima, kad Klaipėdos miestas kartu su žiedinėmis didmiesčių savivaldybėmis patenka į antrąją savivaldybių grupę, kuri pagal indekso komponentus lenkia daugelį šalies savivaldybių.
„Matomi indekso rezultatai yra įrodymas, kad esame teisingame kelyje. Neabejojame, kad ir toliau vienydami visas Klaipėdos regiono savivaldybes, vystydami jų stiprybes bei tobulindami silpnybes galime pasiekti dar daugiau", - teigiama asociacijos „Klaipėdos regionas" pranešime.
Rengdami bendrą gerovės indeksą, Vilniaus politikos analizės instituto analitikai ir asocijuoti ekspertai analizuoja visuomenės ir valstybės gyvenimo problemas, kelia nepatogius klausimus, ieško argumentuotų atsakymų, siūlo valstybės gyvenimą skaidrinančius sprendimus.
Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykį), socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį (nuo 2020 m.).
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.
Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16 – 65 m. amžiaus gyventojų).
Švietimo kokybės komponentą sudaro švietimo prieinamumo rodikliai: a) ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose ir b) švietimo rezultatų rodikliai: įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus dalis nuo bendro tų pačių metų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (surinkusiųjų 51 – 100 balų dalis).
Demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.
Pilną dokumentą galite pamatyti čia.
