Klaipėda 3.1°C
Kiekvieną dieną pasaulyje ir mūsų gyvenimuose įvyksta daug įvairių dalykų, kad net kartais pamirštame paklausti šalia esančių žmonių paprasčiausio klausimo: kaip Tu jautiesi? Turbūt dabar nei bet kada anksčiau mes suprantame, kad be mūsų fizinės sveikatos, emocinė būsena yra vienas iš svarbiausių mūsų gyvenimo aspektų. Jos įtaka yra didžiulė, tačiau tai vis dėlto yra sritis, apie kurią labai atsargiai kalbame. Mūsų vidinis gyvenimas yra neatrasta teritorija net mums patiems, rizikinga vieta tyrinėjimams.
COVID-19 pandemija pasaulį sudrebino 2020 metų kovo mėnesį. Nuo tos dienos pasikeitė ir kiekvieno žmogaus gyvenimas – apribotos arba uždarytos įvairios erdvės, darbų netekimas, nuotolinis mokymąsis. Pandemija paveikė visus – vaikus, jaunimą, suaugusiuosius, senjorus. Didžiausias COVID-19 pandemijos poveikis yra pastebimas tarp jaunimo – ypač suprastėjo jų psichologinė savijauta. Koronaviruso sukelta prasta epidemiologinė situacija Lietuvoje parklupdė ne tik ekonomiką ar politinę sistemą, bet turėjo ypač didelę įtaką ir prastėjančiai jaunuolių psichologinei sveikatai. Su emociniais sunkumais susidūrė ir Klaipėdos jaunimas nuo 14 iki 29 m.
Dėl šios priežasties Klaipėdos jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (KLAS) komanda jautė būtinybę apie tai kalbėtis su specialistais: psichologe Kristina Černiauskaite – Lohynovych ir Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialiste Iveta Lobanova.
Pandemija atnešė naudos?
Klaipėdoje dirbantys specialistai skeptiškai vertina jau virš metų įvesto karantino Lietuvoje pasekmes jaunimo emocinei sveikatai. Uostamiestyje dirbanti psichologė Kristina Černiauskaitė-Lohynovych teigia, jog šiuo metu situacija nėra gera: jaunimas vis dažniau pasiduoda žalingoms priklausomybėms, jaučiasi atskirti nuo bendraminčių, praranda savo identitetą ir jaučia emocinį nepasitenkinimą bei kitas stiprias emocijas. Vis dėlto, psichologė pabrėžia, jog įvesti karantino suvaržymai atnešė ir teigiamų dalykų: „Kai tik prasidėjo karantinas, pasijautė žmonių vieningumas, susitelkimas ir pagalba vieni kitiems – jaunimas ir kitos amžiaus grupės vienijosi ir bendradarbiavo“.
K. Černiauskaitė-Lohynovych taip pat pasakoja, kad šiuo metu Klaipėdoje atsiranda vis daugiau nemokamai jaunimą konsultuojančių specialistų – konsultacijos vykdomos pagal pageidavimą tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu. Džiaugiamasi dėl naujai įsikuriančių Atvirų dienos centrų, kuriose veikia jaunuoliams skirtos užimtumo programos. „Mane įkvepia tai, jog pandemija privertė kalbėti apie psichologinę sveikatą ir neapleisti tų, kuriems šiuo metu yra sunkiau“, – sakė psichologė.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Iveta Lobanova taip pat tikina, kad yra pastebima pandemijos ir karantino įtaka jaunuoliams. „Į mūsų įstaigą pastaraisiais metais dažniausiai yra kreipiamasi dėl streso, tarpasmeninių konfliktų, finansinių sunkumų, artimo žmogaus netekties, emocinių sunkumų santykiuose, motyvacijos praradimo, miego sunkumų ir kitokių psichikos sutrikimų paūmėjimų“, – teigė I. Lobanova. Darbuotoja atkreipia dėmesį į tai, jog yra stengiamasi nemokamai suteikti kuo daugiau ir kokybiškos pagalbos jaunimui ir kitoms amžiaus grupėms.
Psichologo konsultacija nebėra gėdinga
K. Černiauskaitė-Lohynovych teigimu, pastaraisiais metais situacija džiugina: matoma mažėjanti baimė užsirašyti psichologo konsultacijai. „Dažnai iš savo klientų išgirstu, kad juos paskatino ateiti ne tėvai ar artimieji, o bendraminčiai“, – atviravo specialistė. Psichologė pabrėžia, kad „Kalbėtis tikrai reikia, bet ne su visais iš eilės – jei žmogus susiduria su emociniais sunkumais, efektyviausiai gali padėti specialistai.“
Pasak Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro darbuotojos, jaunimo poreikis rūpintis savo psichologine sveikata karantino metu tikrai auga, todėl „net ir ne tokie drąsūs jaunuoliai gali būti tikri, jog anonimiškumas yra garantuojamas. Jei visgi nedrįstama įprastai psichologo konsultacijai, galima užsiregistruoti į grupinius užsiėmimus“. „Stebime anonimiškai gautus mūsų užsiėmimų, veiklų ir psichologų konsultacijų grįžtamąjį ryšį iš jaunimo: vertinant konsultacijas, 26 proc. jaunų žmonių emocinė būklė pagerėjo ir tikimės, kad skaičius dar didės. Vien po mokymų, kurie įprastai trunka 8 valandas, emocinė būklė žmonėms pagerėjo net 6 proc.“ Pasak darbuotojos, dar vienas būdas, kuris gali pagelbėti pagalbos nedrįstančiam paprašyti jaunuoliui – saviugda. Savarankiškas patikimos literatūros ieškojimas, knygų, straipsnių ar kitų internete esančių šaltinių skaitymas irgi yra vertingas.
Nors pastebimas jaunimo požiūrio kitimas teigiama linkme ir noras rūpintis savo emocine sveikata, kartais atsiranda papildomų kliūčių. „Jei žmogus nori gauti privataus psichologo konsultaciją, vieno užsiėmimo kaina svyruoja nuo 15 iki 45 eurų, todėl dažnai yra atsisakoma šios paslaugos“, – pasakojo K. Černiauskaitė-Lohynovych.
Švelnės karantinas – gerės emocinė sveikata?
Su jaunimu Klaipėdoje dirbantys specialistai vieningai tvirtina, kad net ir atlaisvėjęs karantinas negarantuos gerėjančios jaunuolių psichologinės sveikatos. K. Černiauskaitė-Lohynovych teigia, kad „Nors ir atrodytų, kad grįžimas į įpastą gyvenimą sukels džiaugsmo ir vilties pojūtį, teks nusivilti. Per visą laikotarpį susiformavęs nesaugumo jausmas, neapibrėžtumas ir kitokia rutina galimai sutrikdys emocijų balansą“. Psichologė pabrėžia, kad kardinaliai pasikeitęs gyvenimo būdas sutrikdys žmonių savijautą, įneš tam tikro chaoso, tačiau tikimasi, jog adaptacijos laikotarpis nebus toks ilgas, kokio ir tikimasi.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės nuomonė panaši – emocinė jaunimo būklė taip greitai nepasikeis, bet tikimasi, jog „mažais žingsneliais bus siekiama tikslo – subalansuotos psichologinės sveikatos“.
Nors specialistų įžvalgos ir prognozės nėra pozityvios, vis dar yra tikimasi, jog bus susitvarkyta su šia krize. I. Lobanova primena, kad „psichologas yra tas žmogus, kuris padės sudėti taškus savo gyvenime, išmokys įvertinti savo emocijas ir su jomis toliau gyventi.“
