Grįžti į naujienas

Kaip paplitusios teršiančios medžiagos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje?

#Nuomonės
Kaip paplitusios teršiančios medžiagos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje?
Data
Autorius
Kategorija
Nuomonės
Žymos
KLAIPĖDOS TARŠA
Dalintis
Facebook | El.paštu

Aplinkos apsaugos agentūros 2014-2019 m. vykdyto valstybinio aplinkos monitoringo duomenys parodė platų teršiančių medžiagų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje paplitimą.

Dažniausiai teršiančių medžiagų koncentracijos nustatytus aplinkos kokybės standartus (AKS) vandenyje ir dugno nuosėdose viršijo centrinėje Kuršių marių dalyje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Baltijos jūroje viršijimai dažniausiai nustatyti Kuršių marių vandenų išplitimo zonoje, ties Šventosios upės žiotimis bei uoste iškasto grunto sąvartos rajone. Retesni viršijimai nustatyti kitose teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos tyrimų vietose.

Tyrimų laikotarpiu vandenyje AKS viršijo sunkiųjų metalų (Hg, Pb), alkilfenolių, perfluorooktano sulfoninės rūgšties (PFOS), di(2-etilheksil)ftalato (DEHP), naftos angliavandenilių, policiklinių aromatinių angliavandenilių (PAA), tributilalavo (TBT) koncentracijos, dugno nuosėdose – sunkiųjų metalų (Hg, Ni, Cd, Cu, Cr, As), naftos angliavandenilių, tributilalavo (TBT) koncentracijos.

Į Kuršių marias ir jūrinę aplinką teršiančios medžiagos patenka su upių nuotekiu, tiesiogiai su nuotekomis, dėl tarptautinės taršos su vandens ir oro masėmis.

Aplinkos apsaugos agentūra vykdo valstybinį aplinkos monitoringą įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Šiais metais numatyti dažnesni fizikinių-cheminių ir biologinių rodiklių tyrimai, kurie leis dar geriau vertinti Kuršių marių būklę ir jai įtaką darančius veiksnius.