Klaipėda 4.2°C
Lietuvos jūrų muziejuje prižiūrimas 21 pavasarį iš pajūrio atgabentas ruoniukas stiprėja ir auga. Beveik per trejus mėnesius jie priaugo po 30-40 kg svorio. Pasak muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo biologo Arūno Grušo, patys stipriausi rugpjūtį jau iškeliaus atgal į Baltijos jūrą.
Muziejaus baseinus gyvūnai paliks jau turėdami vardus. Visi šių metų rastinukai – 9 patelės ir 12 patinukų – yra šaukiami žemaitiškais vardai. Be dėmesio neliko ir jų gelbėtojai: gyvūnų prižiūrėtojai paskelbti superherojais.
Arūnas Grušas, šiemet pristigęs vardų, sugalvojo akciją, kurios dėka tikisi kiekvienais metais sulaukti iš skirtingų Lietuvos regionų ruoniukams skirtų vardų.
Akcija prasidėjo Žemaitijoje ir per ketverius metus žada apkeliauti visus Lietuvos regionus. Vardų rinkimo renginys žemaitišku pavadinimu „Ėšrink ruoniokau pati poikiausi varda“ vyko Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko bibliotekoje. Jos dalyviai Bartuvos progimnazijos mokiniai, bibliotekos lankytojai ir svečiai siūlė ruoniukams žemaitiškus vardus. Prie vardų rinkimo prisidėjo ir AB „Novaturas“, remiančio Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybą, kolektyvas.
Muziejaus darbuotojai pagal ruoniukų rastinukų charakterį, išvaizdą jiems priderino šiuos smagius ir įsimintinus vardus: Koisis, Zliosė, Juoris, Klecks, Ruculis, Puodė, Tešlius, Žebelė, Ciongs, Drapana, Dziegorėlis, Gaida, Videlčius, Kresniukas, Kurdupelis, Balgalvė, Kvietka, Gleizius („Novaturo“ išrinktas vardas), Ciuocė, Meškis, Kloika.
Ilgą laiką pajūryje rasti ir gydymui į muziejų atvežti ruoniukai buvo pavadinami pagal radimvietę. Jūrų muziejuje gyveno Nidutė, rasta Nidoje, Smiltė – Smiltynėje, Melnė – iš Melnragės. Kai vietovardžiai pradėjo kartotis, Arūnas Grušas ėmėsi taikyti žemaitišką šnektą savo globotiniams. Taip atsirado Kriupis (mažylis), Ragažis (šaka, pabrėžiant liesumą), Bunzulis (pilvukas). Kai pritrūko ir žemaitiškų žodžių, buvo pasitelkti jūriniai pavadinimai: taip atsirado Bujus ir Lotas.
Kasmet Baltijos jūra į Lietuvos pakrantę sugrąžina daugiau nei 20 paliktų ir išsekusių ruonių mažylių. Šiuo metu sužeisti, sergantys ruoniai ar pasimetę ruonių jaunikliai gydomi Lietuvos jūrų muziejuje, o sustiprėję paleidžiami atgal Baltijos jūrą. Tačiau tokių sąlygų neužtenka, ne kiekvienas gyvūnas gauna antrąjį gyvybės šansą. Lietuvos jūrų muziejus, siekdamas prisidėti prie gyvosios gamtos išsaugojimo, darbuojasi prie ambicingo projekto: yra statomas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
