Grįžti į naujienas

Išorinio uosto klausimą atideda iki 2030 metų, nekirs ir Girulių miško

#Nuomonės
Išorinio uosto klausimą atideda iki 2030 metų, nekirs ir Girulių miško
Data
Autorius
Kategorija
Nuomonės
Žymos
KLAIPĖDOS UOSTAS | GIRULIŲ MIŠKAS | SIMONAS GENTVILAS | APLINKOSAUGININKAI
Dalintis
Facebook | El.paštu

Aplinkos ministerija ir Susisiekimo ministerija sutarė atsisakyti likusių dviprasmiškų nuostatų, teikiančių prioritetą išoriniam giliavandeniam uostui Melnragėje įrengti. Patikslinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius, išorinis uostas bent artimiausią dešimtmetį plėtojamas nebus. Kartu nebenumatoma dėl geležinkelių mazgo kirsti ir Girulių miško.

Klaipėdos išorinis uostas

Penktadienį Aplinkos ministerija tai numatančius tekstinius ir grafinius plano sprendinius pakartotinai siunčia į antrą derinimų ratą.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, jeigu kada nors valstybė norės statyti išorinį uostą, jo gamtosauginė kaina būtų labai didelė. „Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – teigia Simonas Gentvilas.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pirmiausia išorinio uosto poreikį turi padiktuoti pati rinka – turi būti išnaudoti esami uosto pajėgumai, įskaitant dabartinės teritorijos pilną išvystymą, įvertinta reali toliau augsiančios krovos prognozė ir potencialios investicijos. Galiausiai turi būti atsakyta, ar jis apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.

„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, - sako susisiekimo ministras.

Išorinio giliavandenio uosto plėtra numatyta pernai birželį Seimo patvirtintoje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje – šalies raidos vizijoje iki 2050 m. Pagal koncepciją, siekiant didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą, išlaikyti jį kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų-Vakarų tranzito mazgą, numatyta įrengti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje. Dabar Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano prioritetas teikiamas vidinei uosto plėtrai, o išorinio uosto klausimas plane atidedamas laikotarpiu iki 2030 metų.

Sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.

Dokumentaciją su Melnragę ir Girulių mišką išsaugančiais sprendiniais Aplinkos ministerijos specialistai penktadienį pradėjo kelti į Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą – dėl didelės bendrojo plano duomenų apimties PDF ir vektorizuotų paveiksliukų įkėlimas gali užtrukti iki dviejų dienų.