Išaiškėjo priežastis, kodėl rekordiniam ruoniukų skaičiui šiais metais reikalinga reabilitacija

Lietuvos jūrų muziejuje globojamas rekordinis ruoniukų skaičius – net 22. Tiek jų per mėnesį buvo atgabenta iš Baltijos pakrantės.

Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas sako, kad taip atsitiko dėl to, kad jūra šiemet nebuvo nei kiek užšalusi.

– Ruonės visada vaikuojasi ant ledo, – pasakojo biologas. – Ten joms netrūksta erdvės ir yra saugu. Šiemet ledo nebuvo visiškai, jos vaikavosi gulyklose, kur trūksta vietos. Kolegos ir Estijos, Latvijos pasakoja, kad gulyklos nusėtos jauniklių gaišenomis.

Keturi, patys silpniausi ruoniukai, yra voniose, kurios įrengtos viename iš muziejaus administracinio pastato kabinetų. Čia jie prižiūrimi kiaurą parą. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus darbuotojai lieka ir nakčiai, apsinakvodami gretimame kabinete. Pasak jų, ruoniukams reikia tiek pat dėmesio, kaip ir sergantiems žmonių vaikams. Juo labiau, kad šie ruoniukai dar patys žuvytės neėda, yra maitinami per zondą tyre iš žuvies, grietinėlės, papildų. Visiems gyvūnams skiriami antibiotikai, apetitą gerinantys preparatai, sužalojimai gydomi peroksidu, tepalais. Šiemet užpuolė ir vadinamųjų ruonių vėjaraupių virusas, vienam ruoniukui atsivėrė net žaizdos gerklėje.

Kai gyvūnai patys pradeda maitintis, yra iškeliami į muziejaus karantino baseiną. Jame iki šios dienos buvo net aštuoniolika ruoniukų, šiandien keletas stipriausių jau perkelta į lauko baseiną.

Šiemet pasiektas ir kitas rekordas – atgabenta vos 9,5 kg sverianti ruoniukė.

– Tik gimęs ruoniukas sveria apie 14 kg, – sako Arūnas Grušas. – Toks mažas svoris rodo, kad gyvūnui teko ilgai badauti likus be mamos. Ir dabar jauniklė nekaip jaučiasi, nelabai gali ėsti žuvytės, vemia.

Sustiprėję ir priaugę trigubai svorio ruoniukai rudeniop bus paleisti atgal į Baltiją. Pernai Lietuvos jūrų muziejus išgydė ir į laisvę paleido net penkiolika Baltijos pilkųjų ruonių. Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 30 metų buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.

Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpintis Aplinkos ministerija. Kasmet ji skiria lėšų Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai. Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ skyrė lėšų Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui. Centras jau statomas šalia muziejaus, kopose, vietoje kelis dešimtmečius stūksančio gelžbetoninio baseino, kuris sovietmečiu buvo naudojamos elektrožūklės bandymams. Prie Baltijos pilkųjų ruonių gelbėjimo projekto prisideda ir AB „Novaturas“.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.