Klaipėda 1.3°C
Klaipėdoje surengta diskusija dėl geoterminių išteklių panaudojimo galimybių, kurioje savo įžvalgomis dalijosi didžiulę patirtį geoterminės energijos išteklių srityje turintys mokslininkai iš Islandijos, Šveicarijos, Belgijos, Lenkijos. Juos čia sukvietė miesto siekis išsiaiškinti, ar įmanomi būdai atgaivinti ir įveiklinti prieš keletą metų bankrutavusios vienintelės Klaipėdoje geoterminę energiją tiekusios „Geoterma“ įrengimus, esančius LEZ teritorijoje. Kitas galimas žingsnis – ieškoti finansinių galimybių panaudoti geoterminę energiją, kuri, ekspertų nuomone, turi gerą potencialą.
„Džiaugiuosi, kad Klaipėda daro ryžtingus žingsnius, siekdama suteikti antrą šansą milijonus eurų kainavusiai investicijai. Tikiu, kad ji buvo prasminga, esu tikras, kad geoterminė energija turi perspektyvą Klaipėdos mieste ir visame regione, nes tai yra reali galimybė sumažinti šilumos kainą gyventojams. Esu įsitikinęs, kad gavę visokeriopą šalies valdžios palaikymą galime būti vieni pirmųjų sėkmingų pavyzdžių Lietuvoje, kaip, panaudojant geoterminę energiją, sugeneruoti aplinkai draugišką, tvarią šilumos energiją ir bent kažkiek prisidėti prie Europos siekio iki 2050 m. turėti nulinę CO2 emisiją, todėl sieksime, kad klausimas dėl geoterminės energijos įveiklinimo būtų sprendžiamas nacionaliniu lygiu“, – sako Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Daugiau nei 21 mln. Eur vertės projekto, kuris buvo įtrauktas į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą, veikla sustabdyta 2017 m. kovo 1 d. Vyriausybei sutikus bendrovei „Geoterma“ priklausiusį turtą savivaldybės taryba 2022 m. perdavė centralizuotą šilumą miestui tiekiančiai įmonei ‚Klaipėdos energija“. Miesto planuose – siekis perimtą prieš du dešimtmečius įkurtos įmonės turtą panaudoti šilumai gaminti ir tiekti ją į centralizuotus tinklus, kuriais šiluma atkeliauja į miesto daugiabučius. Lygiagrečiai miestą domina, jei tik pavyktų atgaivinti įmonės veiklą, geoterminio vandens panaudojimo galimybės.
„Lenkijoje geoterminės energijos panaudojimą skatina ir remia valstybė pagal ilgalaikę iki 2040 m. numatytą nacionalinę programą. Investicijos į geotermines jėgaines yra didžiulės, būtina ieškoti finansavimo galimybių iš įvairių atsinaujinančiai energetikai skatinti skirtų tarptautinių fondų bei programų, - sako Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas.
Beje, sprendimų, kaip galėtų būti panaudotas „Geotermos“ turtas, pasitelkus mokslininkus, pradėta ieškoti jau anksčiau. Klaipėdos miesto mero potvarkiu 2023 m. rugsėjį buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta įvertinti situaciją dėl geoterminės jėgainės panaudojimo Klaipėdoje, numatyti perspektyvas ir pateikti rekomendacijas dėl tolimesnių veiksmų.
Šiuo klausimu miesto savivaldybė tampriai bendradarbiauja su AB „Klaipėdos energija“ ir Klaipėdos universitetu, šįkart į uostamiestį sukvietusį geoterminių išteklių srities ekspertus.
Išsamią uostamiesčio geoterminės jėgainės analizę atlikęs mokslininkas Frederic Guinot (Šveicarija) yra įsitikinęs, kad yra technologinių sprendimų, kurie leistų įveiklinti „Geotermos“ palikimą, kad šis projektas, kažkada didžiulė ir vis dar pažangi investicija, imtų veikti. Jis pasidalijo savo įžvalgomis apie technines priežastis, kurios neleido eksploatuoti geoterminės elektrinės kaip to buvo tikėtasi.
„Paklaustas, ar yra galimybė atnaujinti Klaipėdos geoterminės jėgainės darbą, ilgametę patirtį geoterminių išteklių srityje turintis F. Guinot patikino, kad tikrai tai galima padaryti, bet reikia išspręsti technologinį galvosūkį ir atlikti tam tikrus tvarkymo darbus esamuose gręžiniuose. Labai svarbu, kad gavome atsakymą, kaip tą problemą spręsti – jau vien dėl to susitikimas buvo ypač vertingas, – sakė diskusiją moderavęs vicemeras A. Kamarauskas. – Taip pat gavome atsakymą į dar vieną savo klausimą, ar pakankamas yra esamas gręžinio gylis (iki 1,2 km).
Beata Kepinska, , IGA Mineralų ir energetikos ekonomikos tyrimų instituto docentė, Lenkijos geotermijos draugijos narė, dalijosi didžiuliais Lenkijos pasiekimais perspektyvios geoterminės energijos panaudojimo srityje. Kaimyninėje šalyje yra kelios dešimtys veikiančių ir tik pradėtų geoterminės energijos projektų, kurių bendra vertė siekia 12 milijardų zlotų. Dažno lenko gyvenime geoterminė energija jau seniai tapo plataus naudojimo kasdienybės dalimi (geoterminis vanduo naudojamas patalpų šildymui, balneologijoje, kosmetikos gamyboje, poilsio ir rekreacijos srityse, gėlininkystėje, žuvininkystėje, šiltnamiuose ir kt.).
„Konferencija buvo labai sėkminga. Išklausę tikrai įdomius, informatyvius, Klaipėdai adaptuotus pranešimus kartu su darbo grupės nariais ir svečiais iš užsienio nuvykome į Klaipėdos geoterminę jėgainę, paskui dar turėjome apibendrinančią diskusiją „Klaipėdos energijoje“.
Patirtimi su klaipėdiečiais pasidalijo mokslininkas Gudni Axelsson iš Islandijos. Ją jis sukaupė daugiau nei keturis dešimtmečius dirbdamas geoterminės energijos projektuose skirtingose pasaulio vietose. Mokslininkas įsitikinęs, kad nors geoterminę energiją jau dabar naudoja 88 pasaulio šalys, šių išteklių panaudojimas turi milžinišką potencialą. Ypač spartus jo augimas pastebimas per pastaruosius penkerius metus ir daugiausia – sparčiai populiarėjančių šilumos siurblių dėka. Geoterminis šildymas, inovatyvus ir patogus šildymo būdas, pagrįstas atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimu, atranda vis daugiau prijaučiančių vartotojų ir Lietuvos, taip pat ir Klaipėdos, rinkoje. Tačiau pas mus vis dar mažai informacijos apie plačias geoterminių išteklių panaudojimo galimybes. G. Axelsson kalbėjo apie šalyje organizuojamas specialias mokymų programas, kuriose tarp šimtų dalyvių buvo ir 2 lietuviai.
Taip pat konferencijoje buvo pristatyti galimi finansavimo šaltiniai – ES fondai, iš kurių finansuojami projektai, susiję su geoterminės energijos panaudojimu. Apie juos pasakojo Emil Martini, Briuselyje veikiančio EGEC biuro narys, atsakingas už geoterminės pramonės sektorių.
„Dar viena tema, kurią aptarėme – geoterminiu būdu gautos energijos kaupimas. Galbūt dėl palankiai susiklosčiusių veiksnių, t. y. šilumos gamybos objektų kaimynystės (geoterminė elektrinė, Lypkių katilinė, atliekų deginimo įmonė įsikūrusios šalia), Klaipėda galėtų būti pirmoji šalyje vieta, kur ši gera praktika būtų įgyvendinta?“ – idėją įkurti šilumos energijos talpyklą iškėlė miesto meras A. Vaitkus.
Diskusijoje kaip klausytojas dalyvavęs geologas Ignas Vaičeliūnas, vėliau prisipažino praeityje dalyvavęs atliekant nepavykusį gręžimą „Geotermoje“. „Man labai patiko šveicaro pastebėjimai, kad injektavimo problema galėjo atsirasti dėl molio iš viršutinių sluoksnių plovimo. Pirmą kartą išgirdau, kad injektavimui galėjo sutrukdyti molio dalelės, pakliūvančios ne ten, kur reikia. Kažkas juk užkiša (filtrus), visai įmanoma, kad užkiša molis. Niekas apie tai anksčiau nepagalvojo“, - sakė pašnekovas, pridūręs, jog šis renginys jam buvęs vienas vertingiausių geoterminės elektrinės Klaipėdoje tema.
Artimiausiu metu įvyks dar vienas jau minėtos darbo grupės posėdis, kuriame bus numatyti tolimesni žingsniai. Preliminariai manoma, jog bus siūloma parengti elektrinės atstatymo projektus, ieškoti išorinių finansavimo šaltinių, kad ta elektrinė, kuri Klaipėdoje buvo įkurta kaip parodomasis projektas, vėl pradėtų funkcionuoti.
