Klaipėda 12°C
35 metų Mantas dalijasi savo istorija apie pandemijos pradžioje išgirstą onkologinės ligos diagnozę, gydymo procesą, emocinę krizę, skyrybas, sveikimą ir kelionę į save, kuri tęsiasi iki šios dienos.
„2020 m. kovo mėnesį išgirdau lemiamą diagnozę. Gydytojai patvirtino vėžį. Pamenu, patyriau ką reiškia tuščia ligoninė, nei vieno žmogaus. Karantinas. Išgirdus diagnozę pirma mintis buvo: „kiek man liko gyventi?“ 32 metai, nesenai gimęs sūnus, tuomet jam buvo du metai. Ir nesupranti kas čia vyksta, kaip dabar... Buto paskola, įsipareigojimai, šeima.. Kaip toliau?“ – pasakoja Mantas.
Gydytojų konsiliumas nusprendė, jog reikia operuoti ir po operacijos skirti chemoterapiją. Mantas sutikosu tokiu gydytojų sprendimu ir siūlymu. Kaip pasakoja jis pats, šis gydymo kursas jam priminė ilgas pagirias, kai atvyksti į chemoterapinį skyrių, tau lašina vaistus, grįžti namo ir neturi jėgų niekam daugiau – tik miegoti.
„Nuvažiuoji į chemoterapijos seansą, susilašini, grįžti, miegi, valgyt nenori, viskas jautru, pykina. Kaip savaitė pagirių..“ –prisimena Mantas.
Pasibaigus gydymo kursui, laidos pašnekovui pradėjo slinkti plaukai. Jis sulyso. Tuomet prasidėjo ryškus vidinio užsisklendimo etapas. Karantinas šiuo atveju tikrai nepadėjo Manto emocinei sveikatai. Su draugais jis bendraudavo tik nuotoliu, kaip pats įvardija – pamažu jis tapo emociniu „parazitu“. Jautėsi prislėgtas, visiems kalbėjo, kad serga vėžiu. Emocijų amplitudė buvo labai „šokinėjanti“: čia pyktis, po kelių akimirkų beprotiškas jautrumas, ašaros, nepasitenkinimas savimi, kitais. Nesuvokimas kas vyksta viduje, kodėl tai vyksta.
„Antrojo karantino pabaigoje grįžau į darbus. Pamenu važiuoju į darbą, jau lyg ir džiaugiuosi, nes galėsiu pabendrauti su žmonėmis, bet rankos dreba, viduje įtampa ir nei iš šio, nei iš to pradedu verkti. Sustoju, paverkiu, nuvažiuoju atidirbu dieną, o grįžtant vėl tas pats... Ir nesupranti kodėl tai vyksta. Pamenu vieną dieną važiavau namo, verkiu ir suprantu, kad daugiau taip nebegaliu, turiu kažką daryti. Esu dėkingas vienai pažįstamai, kuriai paskambinau, papasakojau, paprašiau pagalbos, o ji man rekomendavo Palangoje miego ir streso ligų kliniką, nes pati dirbo psichiatrijos srityje.“ – dalinasi Mantas.
Laidos herojus priėmė pasiūlytąpagalbą, užsiregistravo į Palangoje esančią kliniką ir pradėjo gydymą: 22 dienų intensyvų terapinį gydymo kursą, kurio pradžioje Mantas gavo dar vieną sukrėtimą. Jo sutuoktinė pranešė norinti skirtis. Viskas priminė filmą, kuris lyg tuoj turėtų baigtis, kaip pasakoja laidos pašnekovas.
„Dienos metu važiuodavau į gydymo įstaigą, grįždavau namo ir...Turi juk kažką veikti, kažkuo užsiimti. Pamenu tvarkiausi namus, valiau langus. Vieną dieną atidaręs langą (gyvenu 9 aukšte), pažiūrėjęs žemyn pagalvojau, kad visą mano įtampą, emocinį gniužulą galiu greitai užbaigti...Bet labai staigiai atsitraukiau, atsisėdau ir supratau, kad tikrai ne. Tai ne išeitis. Esu atsakingas už savo sūnų, turiu jį užauginti.“ – pasakoja Mantas.
Laidoje jis kalba, jog jautė didelę kaltę, kad sugriovė šeimą, kad užsivėrė ir emociškai sekino ir save, ir šalia esantį brangų žmogų, bėgdamas nuosavo vidinių išgyvenimų įsitraukė į kompiuterinius žaidimus, kuriuose ieškojo erdvės sau, išsikalbėti, išsikrauti. Supratęs, kad turi imtis veiksmų ir padėti sau, Mantas ieškojo pagalbos išorėje. Likęs vienas, po skyrybų jis atrado projektą „Gentys“, kur susipažino su kitais vyrais, išgyvenusiais arba dar einančiais tais pačiais „takais“ kaip ir jis. Ten surado ir onkologine liga sergančius, ir išsikyrusius, ir bendraminčius, kurie vienas kitam padėjo ir palaikė. Mantas nustojo vartoti alkoholį, atrado bičiulystę, kuri tapo jo kelionės į save ir savęs pažinimą pradžia.
Emocinė sveikata ėmė gerėti, tačiau depresijos simptomai nedingo. Mantas pradėjo sportuoti, ėmė disciplinuoti savo kasdienybę. Jis išmoko būti vienas ir priimti šį laiką kaip duotybę, ne kaip minusą. Šis laikas jam davė visiškai naują pažinimą ne tik savęs, savo emocijų, būsenų, bet ir aplinkos ir joje esančių žmonių.
„Reikia savimi rūpintis, savo emocine sveikata. Ji svarbi ne mažiau, nei fizinė sveikata. Laikas sau, darbas, sportas, knygos, buvimas su sūnumi, atsiradusi struktūra – pamačiau, kad nebeliko laiko nei televizoriui, nei kompiuteriniams žaidimams, nei alkoholio vartojimui. Ir matau, kad viskas su manimi yra gerai. Knygos padėjo išmokti savistabos. Leisti sau liūdėti. Paleisti tuos jausmus ir eiti toliau.“ – dalijasi Mantas.
Apie psichinės sveikatos svarbą kalba ir Darius Docius – VšĮ Klaipėdos apskrities vyrų pagalbos centro ir pagalbos linijos vyrams „Nelik vienas“ vadovas.
Kaip reikėtų pasirūpinti savo psichine sveikata, kai tau diagnozuojama rimta liga?
Visų pirma pradėsiu nuo to, kad rūpintis savo psichine sveikata svarbu ne tik po rimtos ligos diagnozės, bet ir gyvenant iki tol, kol ištinka su sveikata susijusios problemos.
Kuomet diagnozuojama rimta liga, visų pirma svarbu konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu. Jie gali padėti susidoroti su emocinėmis reakcijomis į diagnozę ir suteikti strategijų, kaip tvarkytis su stresu. O kol tenka laukti vizito pas šios srities specialistą, galime „atsiremti“ į artimiausią aplinką (artimuosius ar draugus) arba kreiptis į emocinės paramos linijas, kur galima gauti kokybišką emocinę paramą.
Besirūpinant psichine sveikata svarbu nepamiršti ir kūno. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas gali padėti gerinti nuotaiką ir mažinti stresą.Jei turimą pakankamai vidinių resursų, galima pradėti domėtis liga. Supratimas apie ligą gali padėti jaustis mažiau pasimetusiems ir kontroliuojant savo gydymą.
Jei pavyksta atrasti laisvo laiko (o tai turėtų tapti prioritetu), verta skirti laiko meditacijai, jogai ar kvėpavimo pratimams, pasivaikščiojimas gamtoje. Tai gali padėti mažinti stresą ir gerinti emocinę savijautą.
Kas yra adaptacinis sutrikimas ir kaip nuo jo pasveikti?
Adaptacinis sutrikimas (moksl. terminas agorafobija) yra psichinės sveikatos būklė, kurią sukelia didelis stresas ar sunkus gyvenimiškas pokytis. Tai gali būti reakcija į įvairias situacijas, pavyzdžiui, skyrybas, darbo netekimą, artimo žmogaus mirtį ar kitas stresą keliančias gyvenimo permainas. Šie simptomai gali apimti nerimą, depresiją, nemigą ir kitus emocinius ar elgesio pokyčius.
Moksliškai įrodyta, kad pagrindinis ir efektyviausias adaptacijos sutrikimo gydymo metodas yra kognityvinė-elgesio terapija. Kai kuriais atvejais nerimo simptomams malšinti gali būti skiriamas medikamentinis gydymas. Taip pat esant depresijos požymių gali būti paskirti antidepresantai. Turintiems agorafobiją žmonėms labai svarbus aplinkinių, artimųjų palaikymas, pagalba ir dalyvavimas sveikimo procese.
Kaip skyrybas emociškai išgyvena vyrai? Su kokiais iššūkiais jie susiduria ir kaip gali padėti sau lengviau juos įveikti?
Vyrai, vienodai taip pat kaip moterys, išgyvendami skyrybų procesą, gali susidurti su įvairiais emociniais iššūkiais, įskaitant liūdesį, pyktį, neviltį ar depresiją. Svarbu yra leisti sau šiuos jausmus išgyventi, o ne juos slopinti (kas labai dažnai, deja, pasitaiko). Šio laikotarpio periodu dažnai jaučiama vienatvė, todėl bendravimas su draugais ir šeima, o kartais ir dalyvavimas paramos grupėse, gali padėti. Gali kilti susirūpinimas dėl vaikų gerovės (jeigu jų pora turi) ir finansinių klausimų, kurie reikalauja atsakingo sprendimų priėmimo ir kartais specialistų pagalbos.
Siekiant lengviau susidoroti su skyrybų iššūkiu, svarbu nelikti vieniems su iškilusiomis bėdomis ar giliais išgyvenimais. Svarbu kreiptis pagalbos į psichologus, kad būtų galima sveikai tvarkytis su emocijomis.
Reikia atminti, kad skyrybos yra sudėtingas procesas (prilygstantis netekčiai), tačiau vienodai taip tai gali būti puiki proga augimui ir naujų galimybių atradimui.
Kviečiame žiūrėti Manto istoriją ir pasidalinimą jo patirtimi su laidos žiūrovais jau šiandien: https://www.youtube.com/watch?v=jLlAKnH_3x8
Tai šeštoji projekto „Be spalvų: depresija“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie depresiją, ja sergančius, jų artimuosius, specialistus. Projekto autorė Fausta pabrėžia, jog projektu siekiama supažindinti visuomenę su psichinės sveikatos svarba, naikinti stereotipus ir įgalinti sergančiuosiuos ieškoti bei kreiptis pagalbos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte bei Klaipėdos miesto savivaldybės.
Pagalbą galite rasti:
Plačiau apie depresijos ligą skaitykite - https://pagalbasau.lt/depresija/
Gaukite pagalbą - https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/
Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus – https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/atpazink-savizudybes-rizikos-zenklus/
Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/
Atlikite depresijos testą - https://pagalbasau.lt/depresijos-testas/
