Klaipėda 3.3°C
Rodos, dar visai nesenai kūrybinė sėkmė, didžiulis kūrybinis potencialas, vieno iš didžiausių Lietuvos festivalio organizavimas bei vadovavimas didelei komandai, daugybė projektų, idėjų ir didelis ratas pažinčių buvo laidos pašnekovo Mariaus gyvenimo kasdienybė. Bet kaip jis pats pasakoja, šalia sėkmės, šlovės ir kūrybos nuo vaikystės sunkiais pėdsakais ėjo depresija, nerimas, didžiulio skausmo ir net savižudybės šešėlis. Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, priklausomybės, praradimai, nuopoliai, sveikimo ir kelionė ir grįžimas į save – laidos pašnekovo Mariaus istorija ir dalijimasis su kitais.
Marius yra kūrybos, meno ir renginių verslo atstovas, kuriam dažnai pačiam atrodo, jog tokia profesija yra tartum pasiteisinimas, prisidengimas savo sielos žaizdų, nuogumo ir skausmo, dažnai kylančio iš depresijos.„Galima prisidengti menininko būdu, kūrėjo savybėm, kad esi kūrybininkas, režisierius, aktorius ir po tuo slėpti savo lėtinę depresiją.“ – sako laidos pašnekovas.
Marius dalijasi savo istorija ir paklaustas, kodėl susirgo depresija, kada ji pasireiškė, sunkiai atsimena jos ištakas. Mintyse iškyla dar ankstyvos vaikystės fragmentas, kuomet jis būdamas 3 ar 4 metų vaikas jautė didžiulį pyktį, neviltį. „Pamenu, kaip anuomet, būdamas dar vaiku, metu duonos kepalą į žemę ir šaukiu, jog nebegyvensiu, pasidursiu, nusižudysiu...“ – atsimena Marius. Jis net ir suaugęs sunkiai gali paaiškinti, kas anuomet tokiam mažam vaikui sukėlė šias mintis, tokius jausmus, jog taip aiškiai ir garsiai tai ištarė.
„Tas dar vaikystėje išgyventas liūdesys, nerimas ir baimė, mane lydėjo visą gyvenimą. Pamenu, galvodavau, kad tikrai ateis toks rytas, kai nubusiu ir visų šių jausmų nebejausiu. Kai tiesiog nubudus jausiu, kad viskas yra gerai, kad nebebus to skausmo... Bėgimo nuo savęs.“ – dalinasi savo išgyvenimais Marius.
Dauguma priklausomybėmis, depresija serganių žmonių pirmiausia to nenori pripažinti. Antra, kaip pasakoja Marius, sunkiai su tuo gali būti ir gyventi. „Mums sunku tuo dalintis. Ir aš nenorėjau dalintis savo problemomis. Jauti skausmą, nerimą, baimę ir pyktį. Ir nežinai, ką su tuo turi daryti. Tu jautiesi toks vienišas su savo skausmu ir galvoji, jog tu toks vienintelis. Niekas kitas to negali suprasti, niekas kitas taip nesijaučia. Ir tą pačią akimirką imi bėgti. Bėgti nuo savęs, vietoj to, kad priimtum savo skausmą, išbūtum čia ir dabar. Paleistum, priimtum... Labai dažnai šalia to atsiranda įvairios priklausomybės. Mano atvejis ne išimtis. Ar tai būtų alkohollis, narkotikai, rūkymas – taip mes bėgame nuo savęs į pasaulį, kurio nėra, kuris neegzistuoja.“ – atvirai dalijasi Marius.
Depresija ir priklausomybėmis sergantiems žmonės labai sunku džiaugtis paprastais dalykais. Kaip pasakoja laidos pašnekovas, ką bedarytum, kuo beužsiimtum – niekas nedžiugina. Šalia visada skausmas ir tas amžinas laukimas „to geresnio, šviesesnio“ ryto, kuris taip ir neišaušta. „Ir ką bepasiektum gyvenime – viskas griūva lyg kortų namelis anksčiau ar vėliau. Taip nutiko ir su „Karklės“ festivaliu. Tas bėgimas nuo savęs labai atitolina nuo realybės, lyg stovėtum ne ant žemės. Sąmoningumo nebuvo, labai lengvai pasidaviau iliuzijai, kad festivalis bus visada, kad jis visada bus toks sėkmingas, nes buvome pasiekę jo aukštumą. Bet tokioje sferoje turi būti labai budrus, sąmoningas, nuolat stebėti aplinką. Aš neatlaikiau psichologiškai situacijos, krizės ir tos įtampos dėl susiklosčiusios festivalio situacijos ir savo gyvenimą norėjau baigti savižudybe.“ – teigia Marius.
Susiklosčiusi situacija, bandymas pakelti prieš save ranką, priklausomybės, egocentrizmas, nuolatinis svaiginimasis, manipuliacijos vedė prie didžiulių praradimų ir sukrėtimo, jog pokytis gyvenime yra būtinas. Savižudybės naštos ir žymės nei savo vaikams, nei artimiesiems palikti nenorėdamas, ryžosi padėti sau. „Prie mano iškreiptos realybės buvo pripratusi ir mano šeima, ir artimi draugai. Jie iš tikrųjų priprato ir tapo kopriklausomi. Artimieji gyveno mano gyvenimą, mano rytais, vakarais, nuotaikomis. Artimiems žmonėms yra labai sunku. Todėl turime pasveikti, kad sveiktų mūsų aplinka. Neturime perduoti savo vaikam ir artimiesiems to pykčio, skausmo, kurį nešamės patys.“ – pasakoja Marius.
Mišrų nerimo ir depresijos sutrikimą turinčio Mariaus kelionė į savo problemų pripažinimą, sveikimą tęsiasi. Laidoje jis dalijasi ne vienu bandymo padėti sau fragmentu ir pabrėžia, jog labai svarbu nepaleisti ir gydytis. „Aš pats esu pakeitęs daugybę specialistų. Kreipiausi pirmus kartus dar tada, kai kovojau su priklausomybėmis, kai svaiginausi. Kažkas neįtikdavo, nepatikdavo – keisdavau specialistą ir vėl iš naujo ieškodavau kito. Buvau užstrigęs tame etape, nes iki galo negalėjau pripažinti, kad esu priklausomas, kad man reikalinga pagalba. Pažaisdavau ir mesdavau, vėl imdavau bėgti nuo savęs, nuo visuomenės, vengdavau žmonių. Mano psichoterapijos kelias tikrai įvairus su daugybe psichologų, psichiatrų, reabilitacijos centrų, bendruomenių, terapinių grupių. Savęs ieškojimas ir dvasiniame lygmenyje, kad atrasti tikėjimą – tai labai svarbu šiame etape.“ – nuoširdžiai dalijasi Marius.
Kaip įvardija Marius, tikėjimas labai svarbus kiekvienam sveikstančiam nuo depresijos ir priklausomybių. Tikėjimas tapti geresniu, padėti kitiems ir svarbiausia – padėti sau. Jis džiaugiasi, jog Lietuvoje yra nemažai bendruomenių, vyrų bendruomenių, kur vyrai gali dalintis, gauti tiek emocinę, tiek praktinę pagalbą, kurti bendrystę su kitais vyrais, moterims su moterimis. Labai svarbu dalintis ir negalvoti, jog esi vienintelis ar vienintelė su tomis problemomis ar išgyvenimais. Svarbu neužsidaryti ir disciplinuoti savo kasdienybę. Bendrystės ir gebėjimas pripažinti depresiją, priklausomybes yra vienas svarbiausių žingsnių sveikimo link.
Kaip pasireiškia nerimo ir depresijos sutrikimas?
„Mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas diagnozuojamas tuomet, kai vienu metu pasireiškia ir nerimo, ir depresijos simptomai. Įprastai nerimo spektro sutrikimams yra būdinga: panika ir baimė to, kas gali nutikti, nemiga dėl be paliovos besisukančių minčių, negebėjimas susikaupti ir dėmesio koncentracijos sunkumai, fiziniai pojūčiai kūne (intensyvus širdies plakimas, dusinimas, prakaitavimas, vakarinis kosulys, galvos svaigimas, rankų ar kojų tirpimas/dilgčiojimas) ir psichosomatiniai skausmai (įvairūs neuralginiai skausmai, migrena, skausmai širdies plote, skrandyje, pilve). Taip pat nerimo sutrikimo metu jaučiamas viso kūno raumenų įsitempimas, norisi spausti, gniaužti rankas, supti/krutinti kojas. Jaučiamas didžiulis nuovargis ir iš jo kylantis irzlumas. Nerimas taip pat sukelia kompulsinį elgesį, kuris atlieka pseudo raminimosi funkciją ir sukuria sąlygas priklausomybių atsiradimui: emocinis valgymas, alkoholio, nikotino, narkotinių medžiagų vartojimas arba perteklinis namų tvarkymas, higienos laikymasis, sukuriant elgesio ritualus. Įdomu tai, kad nerimą patiriantis žmogus vienu metu jaučia didžiulį nuovargį ir tuo pat metu savyje jaučia tarsi milžinišką besisukantį variklį, kuris lenktyninio automobilio greičiu suka mintis galvoje, neleidžia sustoti, įkvėpti pilnais plaučiais, atsikvėpti, atpalaiduoti raumenis ir tiesiog būti, nes nesąmoningai visada (dieną ir naktį!) "reikia" kažką daryti, galvoti, rūpintis, nerimauti, kad kažkas baisaus nenutiktų, net jei iki šiol tai niekada nebuvo nutikę.“ – pasakoja geštalto psichoterapeutė, mentorė Joana Darbutė.
Kodėl kartais dar visai jauname amžiuje pasireiškia suicidinės mintys?
„Aš manau, kad mintys apie savižudybę yra dviejų rūšių. Viena jų - suicidinės mintys, kylančios kaip ligos ar sutrikimo simptomas (depresijos, bipolinio, šizoafektinio ir pan. atveju bei patirto afekto, psichozės ar apsvaigimo medžiagomis metu). Antra priežastis - natūraliai mumyse tyliai gyvenanti savižudybės galimybės mintis kaip ir vėžinės ląstelės, kurias turime savyje, bet nebūtinai visi susergame vėžiu. Jei nuoširdžiai perbėgtume mintimis savo visą gyvenimo istoriją, turbūt aptiktume bent kartą gyvenime akimirkai šmėstelėjusią mintį apie savižudybę, bet dažniausiai ji ir lieka tik kaip akimirkos mintis, kaip raudonas atominės bombos mygtukas, devyniais užraktais užrakintame metaliniame lagamine. Apie tą mygtuką prisimename, kai jaučiamės labai nesaugiai, kai gyvenime kančios ir skausmo atsiranda daugiau nei galime pakelti. Žodžiai, kalbėjimas apie savižudybę, manau, yra šaukimasis gyvenimo, o ne mirties. Tame, kuris kalba apie savižudybę, yra dvi jėgos - didelė pavargusi tamsa ir mažas gabalėlis šviesos. Būtent tas šviesos gabalėlis ir kalba apie savižudybę, nes pavargusiai tamsai - jau tas pats kaip ten bus. Tad tiek vaiko, tiek suaugusiojo žodžiai apie savižudybę pirmiausia yra prašymas šviesos, priežasties gyventi ir kančios sumažinimo. Esant vaiko pykčiui, mintims bei žodžiams apie savižudybę, būtų prasminga atkreipti dėmesį į tai, kiek yra patenkinami ar nepatenkinami vaiko psichologiniai, socialiniai ir fiziniai poreikiai, patiriamo smurto rizika ar traumų pasėkmės. Tikėtina, kad pirmiausia tai yra pagalbos šauksmas, bet taip pat svarbu atsižvelgti ir į galimas ligas bei paveldimumo faktorius.“ – teigia psichoterapeutė.
Koks depresijos santykis su kūrėjais, menininkais? Dažnai pastebima, kad depresija serga žmonės, dirbantys kultūros ir menos srityje. Kodėl taip yra?
Geštalto psichoterapeutė Joana Darbutė pasakoja, kad ilgą laiką istorijoje kūrėjai ir menininkai buvo tiesiogiai tapatinami ir net vaizduojami kaip psichiškai nesveiki žmonės. Tarsi kūryba ir gebėjimas sukurti kažką didingo būtų psichinės ligos pasekmė. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad grūdas tiesos tame yra, bet tikrai būtų klaidinga teigti, kad visimenininkai ir kūrėjai yra psichiškai nesveiki arba visi psichiškai nesveiki žmonės turi išskirtinių meninių gebėjimų. Tyrimai atskleidžia, kad kūrybiškumas gali būti ypač susijęs su bipoliniu sutrikimu (maniakine depresija). Bipoliniam sutrikimui būdingas ryškus poliarinių nuotaikų svyravimas nuo didžiulės laimės ir didžiulio kiekio energijos bei motyvacijos iki gilaus beviltiškumo ir bejėgiškumo depresijos. Kūryba šio sutrikimo atveju yra tarsi savipagalbos priemonė, mėginant "išlipti" iš depresijos. Kai nuotaika ima gerėti, pakinta ir smegenų aktyvumas - sumažėja aktyvumas frontalinė smegenų žievėje ir padidėja aukščiau esančioje smegenų žievėje. Lygiai tokie pat pokyčiai žmogų ištinka tuomet, kai jį "aplanko mūza" - užlieja kūrybiškumas. Psichoze sergantiems žmonėms įprastai kyla vienas kitam prieštaraujančios idėjos, o kylančios laisvosios asociacijos jiems padeda tuos prieštaravimus apdoroti. Kilusių asociacijų gausa pasiekia sąmonę kur ir turi galimybę virsti neįtikėčiausiomis kūrybinėmis idėjomis. Svarbu, kad "kūrybinė depresija" netaptų pateisinimu save ir kitus žalojančiam elgesiui, o išliktų menine emocinės išraiškos ir išveikos forma sau pačiam bei taptų jausmus pažadinančiu veidrodžiu kitiems.
Kodėl šiuolaikinėje visuomenėje žmonės linkę save pateikti tokius, kokie jie nėra?Socialiniuosetinkluose keliamas turinys neatitinka realybės ir panašiai? Ir kaip ši susidariusi iškreipta realybė veikia žmonių psichiką? Ar tai paskatina depresiją, savęs numenkinimą?
Be jokios abejonės socialiniai tinklai daro įtaką psichinei sveikatai. Ir ne tik dėl realybės neatitinkančio turinio, bet ir dėl informacijos gausos bei apkrovos smegenims, kylančios priklausomybės nuo socialinių tinklų. Tačiau neteisinga būtų vertinti vien gerai ir blogai. Šiuo atveju svarbu kiekis ir kokybė - gebėjimas atsirinkti ką ir kiek stebėti, ką ir kiek apie save pateikti bei neužmiršti, kaskart įsijungiant išmanųjį ekraną, pašnibždomis savęs paklausti: "ko aš čia dabar ieškau? kokį savo poreikį bandau patenkinti? ko ištikrųjų dabar norėčiau?". Ir pamėginti bent gabalėlį to sau suteikti realiu būdu. Visas gyvas būtybesapjungia esminiai poreikiai ir siekis juos patenkinti. Mes kiekvienas daugiau ar mažiau norime būti svarbūs, išgirsti, matomi, reikšmingi, mylimi, sėkmingi, laimingi, gražūs, tobuli ir t.t. Tie poreikiai, kurie vaikystėje santykyje su tėvais buvo nepatenkinti, suaugus gali tapti hiperbolizuoti ir ypatingai aktualūs, tuomet visa socialinės erdvės auditorija ir keli tūkstančiai "like" yra nesąmoninga kompensacija už tą vieną negautą "like" iš mamos, kai parsinešei iš darželio savo pirmąjį nupieštą piešinį. Taip ir tenkiname nesąmoningai įvairiausius savo poreikius, netyčia aktyvuodami kitų poreikius, o technologijos tobulėja kasdien, suteikdamos vis daugiau įrankių ir priemonių reikšmingumo, svarbumo, meilės, sėkmės, grožio ir laimės lenktynėse.O gal kartais užtektų paklausti vieno realaus žmogaus (mamos, tėčio, partnerio ar geriausios draugės) "kuo esu tau svarbus?". Ir gal šis vienas nuoširdus ir tikras atsakymas bus svarbesnis už tūkstantį "like". – savo įžvalgomis dalijasi psichoterapeutė Joana Darbutė.
Kviečiame žiūrėti laidą, kurioje laidos pašnekovas Marius labai atvirai dalijasi savo gyvenimo istorija, patirtimi ir įžvalgomis, kviesdamas padėti sau ir kitiems, praradusiems gyvenimo pilnatvę ir save dėl depresijos bei ją lydinčių priklausomybių liūno. Laidos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=x0mI0scxOfk
Tai antroji projekto „Be spalvų: depresija“ laidų ciklo dalis. Projekto iniciatorė VšĮ „Geras vardas“ vadovė Fausta Tavoraitė, kurianti 6 laidų ciklą apie depresiją, ja sergančius, jų artimuosius, specialistus. Projekto autorė Fausta pabrėžia, jog projektu siekiama supažindinti visuomenę su psichinės sveikatos svarba, naikinti stereotipus ir įgalinti sergančiuosiuos ieškoti bei kreiptis pagalbos. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos rėmimo programos „Europos solidarumo korpusas“, kuri suteikia jaunimui galimybių įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas savo krašte bei Klaipėdos miesto savivaldybės.
Projekto autorė – Fausta Tavoraitė
Organizatorius – VšĮ „Geras vardas“
Partneriai: Klaipėdos dramos teatras, „Vakarų Ekspresas“, „Klaipėda, Aš su tavim“, „Kitokie pasikalbėjimai“, „Holy Dragonfly“, „Domile“.
Draugai: Martynas Klimašauskas – „Marti Studio“ (grafinis dizainas), „ADLife“ kūrybos studija (filmavimas ir montažas), grimerė Gabrielė Monkevičiūtė.
Pagalbą galite rasti:
Plačiau apie depresijos ligą skaitykite - https://pagalbasau.lt/depresija/
Gaukite pagalbą - https://pagalbasau.lt/gaukpagalba/
Atpažinkite savižudybės rizikos ženklus – https://tuesi.lt/ieskau-pagalbos-kitam/atpazink-savizudybes-rizikos-zenklus/
Pagalbos linijos – https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/
Atlikite depresijos testą - https://pagalbasau.lt/depresijos-testas/
