Klaipėda 4.3°C
Kovo 11-osios išvakarėse Klaipėdos universitete įvyko strateginė diskusija dėl Baltijos jūros regiono saugumo, kurioje šįkart dalyvavo ir Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Giedrius Premeneckas su komanda. Mokslas, verslas ir gynybos sektorius aptarė, kaip geriausiai galima sutelkti turimus resursus ir technologijas Lietuvos nacionaliniam saugumui stiprinti.
Šio susitikimo svarbą dar labiau išryškina sudėtinga geopolitinė situacija – Rusijos agresija prieš Ukrainą akivaizdžiai parodė, kad nacionalinis saugumas tampa vienu aktualiausių klausimų artimiausioje perspektyvoje. Tai reikalauja glaudaus ir efektyvaus bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir gynybos sektoriaus.
Diskusijoje akcentuota, kad bendradarbiavimas gali būti veiksmingas tik tuo atveju, jei visos pusės aiškiai identifikuoja savo galimybes bei poreikius. Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai ir verslo sektorius pristatė turimus pajėgumus – inovatyvius sprendimus, susijusius su Baltijos jūros stebėjimu, duomenų apdorojimu, dronų technologijomis bei KU mokslinio laivo „Mintis“ potencialu. Karinių jūrų pajėgų atstovai įvardijo, kokių technologijų, kompetencijų ir inovacijų šiuo metu labiausiai reikia, siekiant stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus jūroje.
Svarų indėlį diskusijoje įnešė ir Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktorius dr. Remigijus Kinderis, kuris kartu su savo komanda pristatė, kaip KVK turimos kompetencijos ir specialistų rengimas gali prisidėti prie nacionalinio saugumo stiprinimo. Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) direktorė Roma Stubrienė akcentavo, kad inovacijų ekosistema yra būtina sąlyga kuriant aukštos pridėtinės vertės technologinius sprendimus, kurie galėtų būti pritaikyti tiek civilinėms, tiek gynybinėms reikmėms.
Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika savo pristatymu priminė apie ambicingą tikslą – Lietuvoje sukurti naujos kartos Karinių jūrų pajėgų laivo projektą, įtraukiant ne tik inžinerinius sprendimus, bet ir mokslininkų sukurtas inovacijas.
Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas kartu su mokslo prorektore doc. dr. Laura Šaltytė-Vaisiauskė pasiūlė šią diskusiją perkelti į naują lygmenį – įsteigti nuolat veikiančią darbo grupę, kuri operatyviai identifikuotų esamus išteklius, technologijas ir inovacijas bei nustatytų konkrečius trumpalaikius ir ilgalaikius Lietuvos saugumo poreikius.
„Šis susitikimas aiškiai parodė, kad Baltijos jūros saugumas yra mūsų visų bendras reikalas. Mokslas, verslas ir kariuomenė privalo veikti kaip vieninga jėga, siekiant apsaugoti Lietuvos interesus ir užtikrinti nacionalinį saugumą šiame sudėtingame geopolitiniame kontekste,“ – pabrėžė prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Susitikimo dalyviai vieningai sutarė – tik suvienijus jėgas, aiškiai įvardijus poreikius ir maksimaliai išnaudojant esamą mokslinį bei technologinį potencialą, galima užtikrinti Baltijos jūros regiono saugumą ir Lietuvos gynybinį atsparumą ateityje.
