Baltijos jūroje dominuojanti nevietinė žuvis stirpiai išplito ir didina dugno taršą

Baltijos jūroje dominuojanti nevietinė žuvis stirpiai išplito ir didina dugno taršą.

Aplinkos apsaugos agentūra, kartu su moksliniais ekspertais, atliko išsamų Baltijos jūros aplinkos būklės vertinimą, kuriame analizuotas 2012-2017 metų laikotarpis. Atliktas vertinimas apima hidrologinių sąlygų (vandens temperatūros, druskingumo) apžvalgą, taršą maistingosiomis medžiagomis ir eutrofikacijos pokyčius, cheminių teršalų koncentracijas, žuvų išteklių būklę ir žvejybos poveikį rūšims ir buveinėms, žiemojančių paukščių ir jūrinių žinduolių populiacijas, invazinių rūšių paplitimą ir kitus svarbius rodiklius.

Biologinę jūros taršą lemia vietinei ekosistemai nebūdingų nevietinių invazinių rūšių poveikis vietinėms bendrijoms. Nevietinėmis rūšimis vadinamos tos rūšys, kurios dėl žmogaus veiklos atsirado naujuose, už joms būdingo arealo ribų esančiuose regionuose.

Siekiant įvertinti jau įsikūrusių nevietinių rūšių poveikį nustatyta, kad išplito ir stipriai padidėjo vienos nevietinės rūšies žuvies – juodažiočio grundalo – gausumas. Priekrantėje jis tapo dominuojančiu vietinių žuvų atžvilgiu, dėl šios rūšies stebimi neigiami pokyčiai svarbiose jūros dugno (rifų) buveinėse. Juodažiotis grundalas įtrauktas į nacionalinį invazinių rūšių sąrašą, o šios rūšies biotaršos lygis padidėjo nuo žemo iki ekstremalaus lygio.

Nevietinės rūšys į Lietuvos akvatoriją patenka per atsitiktinę introdukciją su laivais, per savaiminį rūšių plitimą iš kaimyninių šalių ir tikslinę introdukciją. Remiantis Jūrų strategijos pagrindų direktyva, gera aplinkos būklė pasiekiama tuomet, kai nevietinės rūšys, introdukuotos dėl žmogaus veiklos, nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemai. Būklė vertinama pagal tris kriterijus, kurie nusako, ar Lietuvos vandenyse yra naujų Baltijos jūrai nevietinių rūšių, kaip sėkmingai plinta atkeliavusios nevietinės, visų pirma, invazinės rūšys, ir koks jų poveikis vietinėms bendrijoms.