Baltijos jūra: ilgalaikė tarša, dabartis ir perspektyvos

Baltijos jūra: ilgalaikė tarša, dabartis ir perspektyvos
AA

Kompleksinis Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringas vykdomas jau ne vieną dešimtmetį. Jūros būklė buvo vertinama ir viešinama kasmet, rengtos ataskaitos, organizuoti seminarai, periodiškai leidžiami leidiniai.

Pagrindinės problemos – eutrofikacija, tarša pavojingomis medžiagomis, bioįvairovės mažėjimas, laivybos poveikis – yra būdingos ir aktualios visoms devynioms Baltijos jūros regiono šalims, kadangi visų valstybių vykdoma ūkinė veikla lemia blogą suminį poveikį jūrai. Savo indėlį turi ir istorinė tarša, kai po II pasaulinio karo Baltijos jūroje buvo palaidoti tūkstančiai tonų cheminių ginklų.


Dėl to dar 2010 metais Helsinkio komisijos ir Baltijos šalių buvo patvirtintas vieningas Baltijos jūros veiksmų planas, kuriame atsižvelgiant į aktualias problemas, buvo nustatyti tikslai sumažinti eutrofikaciją, taršą cheminėmis medžiagomis, stabdyti biologinės įvairovės mažėjimą ar nykimą, mažinti laivybos poveikį. Vėliau į planą įtraukti siekiai mažinti jūrą teršiančių šiukšlių poveikį, atkurti ir išsaugoti jūros dugno buveines. Paskutinis aplinkos būklės vertinimas buvo atliktas ir publikuotas 2018 metais.


Lietuvoje vykdomas Baltijos jūros priekrantės ir atvirų vandenų bei Kuršių marių monitoringas leido ilgus metus stebėti ir vertinti vandenų būklę, kaip ji keičiasi įgyvendinant tiek nacionalines, tiek regiono mastu inicijuotas priemones: tobulinant ir diegiant nuotekų valymo įrenginius, ribojant pesticidų naudojimą žemės ūkyje, mažinant teršalų apkrovas į Baltijos jūrą iš pramonės įmonių, uostų ir pan.


Siekiant spręsti visų Europos jūrų, įskaitant Baltijos, aplinkos problemas, 2008 m. buvo priimta Jūrų strategijos pagrindų direktyva, kuri užsibrėžė tikslą iki 2020 metų pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę. Visos ES šalys 2012 metais atliko savo jūros vandenų pradinį būklės vertinimą ir pateikė Europos Komisijai ataskaitas. Pirmą kartą Europos Komisija turėjo galimybę gauti visų šalių vertinimus, įvertinti jų vandenyse egzistuojančias aplinkos problemas. Visos šalys, įskaitant Lietuvą, gavo iš Europos Komisijos pastabas ir rekomendacijas, kurių prašė laikytis rengiant kitą būklės vertinimą. Atsižvelgiant į esamą jūros būklės situaciją buvo peržiūrėti Vandenų plėtros programoje numatyti jūros būklės gerinimo tikslai ir esamos aplinkosauginės priemonės, parengta nauja priemonių programa, kuri buvo patvirtinta 2017 metais ir yra įgyvendinama.

Pagal minėtos direktyvos reikalavimus, Europos šalys privalo vykdyti išsamų jūros aplinkos vertinimą kas šešerius metus. Todėl Aplinkos apsaugos agentūra, būdama atsakinga už būklės vertinimo parengimą ir pateikimą Europos Komisijai, pasitelkusi kompetentingus mokslinius ekspertus parengė 2012-2017 m. laikotarpio būklės vertinimą ir palygino gautus rezultatus su praėjusio laikotarpio (2006-2011 m.) vertinimo rezultatais. Kovo pabaigoje Agentūra teiks ataskaitą Europos Komisijai vertinti, bet šiuo metu ataskaita yra derinama su visuomene, kaip to reikalauja direktyva.

 

Nepaisant to, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros šalys, parengė naujausią būklės vertinimą, vis dar nėra iki galo nustatyta, kokia yra gera aplinkos būklė pagal visus Direktyvoje nurodytus kriterijus. Nauji ir griežtesni reikalavimai jūros būklei verčia kurti papildomus rodiklius ir siektinas vertes. 2012-2017 metų laikotarpiu būklė vertinta pagal 68 rodiklius, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2006-2011 m. laikotarpiu. Papildomų rodiklių įtraukimas nulemia ir tai, kad būklė „prastėja“. Tai nereiškia, kad staiga prasidėjo tarša, bet kad poveikiai, į kuriuos anksčiau nebuvo atsižvelgta, nuo šiol bus vertinami. Jūros valdyme pradėjus taikyti naujus reikalavimus ir laikantis ekosisteminio požiūrio, atsirado poreikis vertinti visus poveikius, kurie lemia jūros aplinkos kokybę ir joje gyvenančius gyvuosius organizmus.


Kiekvienas iš mūsų laukiame vasaros, planuojame atostogas ir laiką prie jūros. Tačiau, net jei atrodo, kad jūra nuo mūsų toli, už 300 ar daugiau kilometrų, iš tiesų jūra prasideda ten, kur mes gyvename. Poveikį jūrai daro iš namų ūkių, nuotekų tinklų, žemės ūkio laukų į upes patenkanti tarša. Visa tai galiausiai pasiekia Baltiją. Pavyzdžiui, tokie naujosios kartos teršalai kaip farmacinės medžiagos į nuotekų valymo tinklus daugiausiai patenka iš namų ūkių, o valymo įrenginiai nėra pritaikyti šiems junginiams išvalyti. Tai yra sritis, kur reikalinga ne vien politikų ir pramonės įmonių, tačiau ir visuomenės atsakomybė. Aplinkos apsaugos agentūra tikisi, jog padidėjęs dėmesys Baltijos jūrai padės suvienyti jėgas ir pasiekti taip norimą gerą jūros aplinkos būklę.

Ikona, uždaryti