Klaipėda 20°C
Statistikos departamentas pateikė praeitų metų Lietuvos skurdo rodiklius. Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai Lietuvoje gyveno 3,9 proc. visų šalies gyventojų – iš viso apie 110 tūkst. žmonių.
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, pernai gavo 2,6 proc. miestų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.) ir 6,7 proc. – kaimo gyventojų.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2021 m. jis sudarė 35,9 proc. ir, palyginti su 2020 m., beveik nepasikeitė.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 2,8 procentinio punkto ir 2021 m. sudarė 17,2 proc., 18–64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,7 procentinio punkto ir sudarė 15,6 proc. Mažėjimui didelės įtakos turėjo piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms, augimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2020 m.) socialinės apsaugos piniginės išmokos šeimai ir vaikams padidėjo 26 proc.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2021 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,7 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2021 m. skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2020 m.).
