Klaipėda 3.1°C
Mėlynosios ekonomikos tematikai skirtoje konferencijoje „Klaipėda Manifesto“ pasirašyta trišalė bendradarbiavimo sutartis uostamiesčio mokslininkų kuriamai ekoinovacijai toliau plėtoti. Naujas produktas, kuris kol kas visapusiškai bandomas laboratorinėmis sąlygomis, spręs jūros industrijai aktualią Baltijos jūros taršos nafta ir jos produktais problemą.
Sutarties partneriai – Klaipėdos universiteto (KU) atžalinė įmonė „Inobiostar“, Klaipėdos universitetas ir AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Jų vadovai – Tatjana Paulauskienė, Artūras Razbadauskas, Algis Latakas – šiandien savo parašais patvirtino suremiantys pečius, kad mokslininkų idėjos – aerogelio, skirto naftos išsiliejimams neutralizuoti – realizavimo procesas įgautų kuo didesnį pagreitį. „Klaipėda Manifesto“ kontekstą tokios sutarties pasirašymui partneriai vadina logišku, nes jūra ir jūrinės industrijos – mėlynosios ekonomikos pagrindinis dėmuo.
Su nauju produktu dirba KU prof. dr. Tatjanos Paulauskienės suburtas tarptautinis mokslininkų kolektyvas. Mokslininkams sėkmingai pavyko sukurti, išbandyti ir ES patentuoti aplinkai draugišką biotechnologiją naftos teršalams jūroje neutralizuoti, kurios pagrindu tapo nebrangus žemdirbystės verslo produktas – šiaudai. Juos mokslininkai hidrofobizavo ir „praturtino“ iš natūralios Baltijos jūros aplinkos išskirtais mikroorganizmais, galinčiais skaidyti ir neutralizuoti naftos produktus. Antrinės taršos nekurianti technologija jau turi ES patentą ir yra inovacijos komercinimo etape – ieškoma patrauklių jos pateikimo rinkai formų bei potencialių investuotojų.
Pastaraisiais metais mokslininkų komanda laboratorijose paraleliai dirbo ir su kita naftos išsiliejimus galinčia neutralizuoti medžiaga – aerogeliu. Pasak dr. Tatjanos Paulauskienės, tai – multifunkcinė medžiaga, kuri gali būti naudojama kaip sorbentas naftos teršalams arba dažams nuo vandens paviršiaus valyti. Aerogelis gaminamas iš popieriaus atliekų ir pasižymi tokiomis savybėmis kaip draugiškumas aplinkai ir klimatui, lengvumas, didelis poringumas ir paviršiaus plotas. Medžiaga gali būti gaminama įvairaus dydžio ir formų. Tiesa, kol kas tai vyksta mokslininkų laboratorijose. Artimiausiu metu planuojami tyrimai, apjungiantys sukurtą biotechnologiją ir aerogelį, sėkmingas jų rezultatas leistų pasiūlyti rinkai išskirtinių savybių produktą.
Dr. T. Paulauskienė sako, jog visi ligšioliniai aerogelių bandymai rodo didelį šios idėjos komercinį potencialą. Pavyzdžiui, aerogelių efektyvumas yra dvigubai didesnis už rinkoje egzistuojančius analogus.
„Mūsų kuriamas produktas yra skirtas verslams, palaikantiems tvarumo bangą ir siekį iki 2050-ųjų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Žinome, kad Baltijos jūra yra viena iš labiausiai užterštų Europoje. Didesni ar mažesni naftos išsiliejimai prisideda prie jūros būklės prastėjimo. Tikime, kad mūsų kuriamas produktas bus naudingas mažinant rizikas jūros ekosistemoms, žmonių sveikatai bei ekonomikai. Tam ir siekiame suburti strateginių partnerių konsorciumą, kad apjungtume mūsų žinias, patirtį ir resursus išskirtiniam, aplinkai ir klimatui draugiškam produktui kurti, kad drauge siektume tikslo – švaresnės ir sveikesnės Baltijos jūros“,– teigia mokslininkė, įmonės „Inobiostar“ vadovė.
“Inovatyvios biotechnologijos, leidžiančios efektyviau surinkti ar neutralizuoti naftos produktus, nenaudojant cheminių medžiagų – yra mūsų pasirinktos žaliosios krypties dėmuo. Maždaug prieš metus Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą biotechnologiją išbandėme uosto akvatorijoje, ji buvo užpatentuota ir, akivaizdu, projektas yra tobulinamas ir turi tolimesnę eigą. Šiandien, pasirašydami sutartį su Klaipėdos universitetu ir įmone „Inobiostar,“ sutarėme vystyti ir testuoti šį produktą, kuris, tikiu, bus reikšmingas tiek mūsų veikloje, tiek naudojamas kitose valstybėse. Klaipėdos uosto prioritetas – uosto veikla privalo būti draugiška aplinkai“,– sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Kokybinį ir vertybinį pokytį naftos išsiliejimų suvaldymo ir neutralizavimo srityje žadančios inovacijos gimsta Klaipėdos universiteto bazėje. Trišalę sutartį pasirašęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas pabrėžė, jog investicijos į mokslinę mintį visuomenei grįžta su kaupu. „Šiandienos pasaulis sprendžia didelius ekologinius rebusus. Džiaugiuosi, kad ir mūsų mokslininkai yra sprendimų paieškų kelyje. Tikiu, kad mūsų ambicija – Baltijos jūrą švarinti saugiai, nekuriant naujų taršos židinių ir išnaudojant pačios gamtos galias, bus sėkminga“,– pažymėjo KU vadovas.
Dr. T. Paulauskienės teigimu, mokslu grįstos technologijos vidutiniškai plėtojamos apie 7 metus. Aerogelio kūrėjų komanda šiuo metu siekia Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas EIC Accelerator“ finansinės paramos, kuri paprastai skiriama „lūžio“ inovacijoms skatinti. Garantuoti finansiniai ištekliai leistų atlikti reikiamus eksperimentinius tyrimus bei pradėti mažos apimties aerogelių su naftą skaidančiais mikroorganizmais gamybą Klaipėdoje. Prognozuojama, jog prekyboje šis produktas galėtų pasirodyti po maždaug 5 metų.
