Grįžti į naujienas

Stebinanti didžiojo kormorano migracija – palikęs Baltijos pajūrį pasiekė net Afriką

#Mokslas

Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su Ventės rago ornitologais 2020 metų vasarą Pajūrio regioninio parko Placio ežere esančioje kormoranų kolonijoje GPS/GSM siųstuvais sužymėjo 15 didžiųjų kormoranų. Siųstuvai leido sekti paukščių skrydžius ir sužinoti, kur jie maitinosi, ilsėjosi bei kur nusprendė žiemoti. 

Daugelis sužymėtų kormoranų rudenį paklajoję Baltijos pajūryje, žiemoti patraukė į skirtingas Europos šalis – Lenkiją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją, Olandiją, Slovėniją, o keli iš sužymėtų paukščių ilgai laikėsi Lietuvoje ir tik užėjus šalčiams pasitraukė iki Baltarusijos.

Vienas kormoranas, žymėjimo metu pavadintas Indėnu, šio sausio viduryje pateikė staigmeną. Įdomu ne tai, kad kelioms dienoms jis buvo dingęs, t.y. skraidė teritorijose, kur nėra ryšio, o tai, kokius skrydžio informacijos duomenis pateikė atsiradęs tinkamoje ryšiui zonoje. Duomenis jo siųstuvas siuntė net iš Alžyro! 

Pradėjus analizuoti šią jo kelionę, paaiškėjo, kad Indėnas, rudenį praleidęs Ščecino lagūnoje, į žiemavietes pakilo iš Vokietijos, praskrido Alpes, kirto Italiją, Prancūzijos Nicos miestą ir žiemoja Alžyre. Atstumas, kurį praskrido be sustojimo nuo Nicos Prancūzijoje iki Alžyro per visą Viduržemio jūrą tiesia linija būtų apie 800 km. Taip pat sužinojome, kad dalį šio maršruto kormoranas skrido su palankiu vėju, taip pasiekdamas 90-114 km/h greitį. Kol kas tai – toliausiai į pietus nuskridęs didysis kormoranas, žieduotas Lietuvoje; kiti Lietuvoje siųstuvais žymėti ar žieduoti kormoranai nebuvo palikę Europos.

Ši informacija surinkta vykdant projektą „Naujai įsikūrusios kormoranų kolonijos ir invazinio juodažiočio grundalo poveikio verslinių žuvų ištekliams vertinimas naudojant JSPD rodiklius“ (sutr. GURMANAS).