Klaipėda 5.6°C
Kovo-balandžio mėnesį bus įdiegiama povandeninio triukšmo matavimo įrang, kurios pagalba aplinkos apsaugos agentūros specialistai atliks nuolatinio povandeninio triukšmo lygio matavimus atviroje jūroje.
Tokio pobūdžio matavimai Lietuvos jūros rajone bus atliekami pirmą kartą.
Pirmoji vieta – skirta stebėti lokalaus masto poveikį, numatyta 50-60 km atstumu nuo kranto, 55-60 metrų gylyje, intensyvios laivybos kelyje iš/į Klaipėdos uostą ir numatomos vėjo energetikos plėtros zonoje. Čia triukšmo poveikis svarbus jūros žinduolių migracijai.
Antroji vieta – skirta regioniniam triukšmo poveikio stebėjimui, atokiau 100-110 km atstumu nuo kranto, 80-90 m gylių zonoje, Gotlando baseinui priklausančioje Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos dalyje, netoli intensyvios laivybos, pagrindinio Baltijos jūros laivų maršruto (Rostoko-Sankt Peterburgo laivybos linija). Čia triukšmo poveikis svarbus giliai neršiančioms žuvims.
Kiekvienoje iš pasirinktų monitoringo stočių bus įdiegtas hidrografinis plūduras su dviem įvairiakrypčiais garso matavimo hidrofonais, dirbančiais 10 Hz-20kHz dažnių diapazone. Matavimai bus vykdomi ne mažiau kaip 12 mėn. Kas 12-15 savaičių numatoma privaloma hidrofonų techninė apžiūra, duomenų kortelių nuskaitymas ir baterijų pakeitimas.
Kadangi įranga bus įdiegta atviroje jūroje, diskutuota dėl jos patikimo inkaravimo ir tvirtinimo prie jūros dugno bei visos sistemos palaikymo vandens storymėje. Didelė įrangos pažeidimo rizika išlieka dėl žvejybos dugniniais tralais. Apie tai bus informuojamos atitinkamos institucijos.
2020 metais atnaujinto jūros būklės vertinimo pagal Jūrų strategijos pagrindų direktyvos reikalavimus metu buvo įvertinti potencialūs impulsinio ir nuolatinio žemo dažnio triukšmo šaltiniai Lietuvos jūros rajone, nustatytos triukšmui jautrios teritorijos ir zonos, kur tikėtinas triukšmo poveikis gyviems organizmams (daugiausia remiantis triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatais ir kitų valstybių patirtimi). Tam, kad vertinti realų triukšmo lygį jūros aplinkoje ir galimą jo poveikį jūros gyvūnijai, nuolatinio triukšmo stebėsena numatyta valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nuo 2020 metų.
Nuolatinio povandeninio triukšmo garso šaltiniai – laivai, vėjas, lietus ir šiluminis vandens masių judėjimas. Priklausomai nuo kilmės, povandeninis triukšmas skirstomas į natūralų gamtinį arba antropogeninį. Būtent pastarasis – nenutrūkstamas povandeninis antropogeninis triukšmas gali daryti didelį poveikį jūros aplinkai.
