Naujuosius Klaipėdos universitetas pradeda su lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija

Naujuosius Klaipėdos universitetas pradeda su lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija
AA

Pirmąją ateinančių metų darbo dieną, sausio 4-ąją, Klaipėdos universitete startuoja Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos akademija. Intensyvūs lietuvių kalbos mokymo kursai ir mūsų šalies pažinimas per kalbą bei bendravimą tęsis mėnesį. Akademijos lankytojai bursis į saugų būrį virtualioje erdvėje.

 

Intensyvios lietuvių kalbos pamokos akademijos klausytojams iš viso pasaulio vyks skirtingose grupėse ir keliais lygmenimis: nuo abėcėlės iki jau įvaldytos kalbos tobulinimo. Su akademijos klausytojais dirbs 7 patyrusios dėstytojos. Paaiškinimai pradedantiesiems galės būti teikiami angliškai, rusiškai ir ispaniškai.

Viena iš ilgaamžiškiausių ir tituluočiausių Klaipėdos universiteto iniciatyvų – Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros bei žiemos akademija sėkmingai gyvuoja nuo 2002-ųjų ir vyks jau 26-ąjį kartą. Akademijos iniciatoriai dar prisimena, jog pirmuosiuose jų surengtuose lietuvių kalbos kursuose dalyvavo vos 7 dalyviai, o į netrukus startuosiančius žiemos kursus užsiregistravo jau 97. Akademijos lankytojų geografija labai plati: lietuvių kalbos pradmenų mokysis Kinijos, Meksikos, Portugalijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos atstovai, taip pat lietuviškų šaknų turintys Brazilijos, Argentinos, Rusijos, Venesuelos piliečiai. Sulaukta ir vieno kito atstovo iš tokių šalių kaip Bolivija, Indija, Vokietija, Rumunija. Trečdalis būsimų Akademijos dalyvių tokią galimybę gavo pagal švietimo mainų programą.

 

„Per beveik 20 metų, kiek gyvuoja Klaipėdos universiteto lietuvių kalbos kursai, užsimezgė tvirti ryšiai su besidominčiaisiais lietuvių kalba ir kultūra visame pasaulyje, tarp jų sparčiai daugėja išeivijos atstovų. Mūsų kursantai rekomenduoja šiuos mokymus kitiems ir taip kasmet susirenka margas motyvuotų žmonių būrys. Įdomu tai, kad turime kaskart čia grįžtančių kursų dalyvių, kai kurie savo šalyse netgi dirba lietuvių kalbos mokytojais, o čia grįžta tam, kad dar labiau tobulėtų“,- sako Jūratė Derukaitė, KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė.

Šios Žiemos akademijos išskirtinumu organizatoriai vadina itin didelį dalyvių būrį iš Venesuelos – net 29. Dauguma jų turi lietuviškas šaknis ir pageidauja išmokti senelių ar tėvų kalbą, o dalis jų jau persikėlė arba ruošiasi persikelti į Lietuvą. 22 venesueliečiai į Žiemos akademiją pateko per Švietimo mainų paramos fondo programą, o septynis žmones kursų organizatoriai priėmė paremdami Venesuelos lietuvių bendruomenę.

Net 32 paraiškų sulaukta iš kaimyninės Baltarusijos piliečių. Dauguma jų yra šiuo metu persikėlę gyventi į Lietuvą ir norintys čia kuo greičiau įsitvirtinti. Akademijos organizatoriai, paskelbę, jog lengvatinėmis sąlygomis priims tik 5 šios šalies atstovus, sulaukė trijų dešimčių prašymų su motyvaciniais laiškais. Galiausiai nuspręsta patenkinti visas paraiškas ir Baltarusijos piliečiams, pradėjusiems naują gyvenimą Lietuvoje, taikyti tik simbolinį kursų mokestį.

„Jaučiame moralinę pareigą padėti nedemokratinius valdžios veiksmus patyrusiems Baltarusijos piliečiams įsitvirtinti Lietuvoje. Pagal mus užgriuvusį paraiškų skaičių matome didelį poreikį. Jeigu valstybės institucijos finansiškai prisidėtų, galėtume surengti specialius lietuvių kalbos mokymo kursus Baltarusijos žmonėms, radusiems prieglobstį Lietuvoje. Tam turime ir technines, ir intelektines galimybes bei didelę patirtį“,- sako KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Iki pasaulį sukaustant pandemijos gniaužtams, Lietuvių kalbos ir kultūros akademijos kviesdavo žmones į Klaipėdą. Tai buvo betarpiško bendravimo, Lietuvos pažinimo mokantis, bendraujant ir keliaujant laikas. Praėjusią vasarą dėl saugumo sumetimų akademija pirmąkart persikėlė į virtualią erdvę ir tai organizatoriams bei lankytojams atvėrė naujas galimybes mokant ar mokantis lietuvių kalbos. „Turėjome daug dvejonių dėl nuotolinio mokymo, ar jis galės pakeisti tai, ką mums duodavo tiesioginis kontaktas – bendros pamokos, diskusijos, drauge ruošiamos vakarienės ar kelionės po Lietuvą. To, deja, jau negalime sau leisti, bet visa tai kompensavo kitoks artumas: technologijos mokymus padarė prieinamus didesniam žmonių skaičiui, jie taip pat gyvena karantino sąlygomis, priversti daugiau laiko praleisti namuose ir jį gali skirti prasmingai veiklai – pažinimui bei mokymuisi“, – sako Jūratė Derukaitė.

Po šiemet sėkmingai organizuotos ir įgyvendintos pirmosios nuotolinės Lietuvos kalbos ir kultūros vasaros akademijos Lietuvos švietimo mainų paramos fondas Klaipėdos universitetui pareiškė oficialią padėką už drąsiai ir kūrybiškai įgyvendintą projektą. Lietuvių kalbos kursų vadovės Jūratės Derukaitės veikla neseniai įvertinta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus padėka.