Klaipėda 4°C
2019-aisiais Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komanda drauge su partneriais Vokietijoje ir Lenkijoje pradėjo unikalų vandens telkinių kokybės gerinimo projektą „Livelagoons“: mokslininkai savo šalių vandens telkiniuose įkurdino dirbtines salas, apaugino jas augalais, šaknimis iš vandens susiurbiančiais eutrofikaciją sukeliančias chemines medžiagas – azoto ir fosforo junginius.
Taip vienu šūviu nušaunami du kiškiai: natūralus augalų filtras mažina vandens žydėjimą ir skaidrina vandens telkinį; be to, sukuriama nauja erdvė vietinei florai ir faunai. „Pastebėjome, kad salos patinka visiems vandens gyviams – paukščiams, varlėms, žuvims. Vokiečiai praneša aptikę, jog ten įsikūrė ungurių buveinės. Miesto aplinkoje, kur daug betono ir mažai natūralios vandens augmenijos, salos ypač palankios vandens telkinių ekosistemai praturtinti, nes čia nepriveisi nei nendrynų, nei viksvynų“,- sako dr. Jūratė Lesutienė, KU JTI vyresnioji mokslo darbuotoja, prognozuojanti šiai naujovei gerą perspektyvą.
Pirmas dvi eksperimentines salas Lietuvos teritorijoje KU mokslininkai įkurdino Kuršių mariose. Jos buvo apaugintos tik šiai Nacionalinio parko vietai būdinga augalija ir, kaip pasakoja salas nuolat stebinčios mokslinininkų komandos vadovas prof. Artūras Razinkovas – Baziukas, sėkmingai atlieka savo ekologinę misiją. Trečioji dirbtinė sala buvo įrengta miesto teritorijoje, rekonstruoto Jono kalnelio tvenkinyje. 24 kvadratinių metrų konstrukcija, šiam projektui pagaminta Škotijoje, buvo apsodinta vandens augalais, turinčiais atlikti ne tik vandens valymo misiją, bet ir puošti gausiai lankomos vietos kraštovaizdį. Ir čia KU mokslininkai susidūrė su netikėtais išbandymais - vietos vandens paukščiams naujakurė ir jos žolynai taip patiko, kad beveik visas gėlynas ant vandens buvo greitai nuskabytas.
„Kuršių mariose salų būklė ideali. Akivaizdu, kad ten paukščiams nėra problemų rasti maisto. Čia, matome, išlikę tik pavieniai augalai – viksvos, vandens irisai, dar vienas kitas, kurių skonis turbūt nelabai patinka vietos sparnuočiams. Darom išvadą, kad miesto centre esančiame tvenkinyje paukščiai neranda jiems reikalingo augalinio maisto“,- pasakoja salos būklę akylai stebintis KU profesorius Artūras Razinkovas – Baziukas. Mokslininkas sako, jog bandė įvairias ornitologų siūlytas gamtai draugiškas priemones, kad paukščiai aplenktų šią konstrukciją, bet kol kas viskas veltui. Sala patinka sparnuočiams ne tik kaip laikina poilsio, bet ir užkandžių stotelė.
Šiandien į salą buvo nuplukdyta ir pasodinta nauja vandens augalų kolekcija, kurią projekto komanda parsisiuntė iš Olandijos. Profesorius Artūras Razinkovas – Baziukas skėsčioja rankomis, jog dėl paukščių apetito jie patiria nemenkų nuostolių, nes vandens augalai nėra pigūs. „Šįkart labai atidžiai rinkome augalus, kurių skonis galbūt netiks vietos antims ir gulbėms. Bandysim tverti vieną salos kraštą, kad augalams būtų daugiau šansų išlikti ir įsitvirtinti“,- sako projekto vadovas, kol kas atidedantis ambiciją šiame tvenkinyje pritaikyti tūkstantmetinę actekų patirtį – dirbtinėse salose auginti pomidorus...
KU Jūros tyrimų instituto mokslininkų sukurtos salos artimiausiu metu bus įrengtos dar dviejuose vandens telkiniuose – Klaipėdoje ir Šiauliuose. Tai jau bus naujas kokybinis projekto komandos žingsnis – uostamiestyje bus sukurta ir pagaminta pati salos konstrukcija. Ją kuriančiai mokslininkų komandai iškeltas uždavinys - sukurti maksimaliai ekologišką, natūraliai aplinkai draugišką konstrukciją ant vandens.
