Klaipėda 5.4°C
Balandžio 4-ąją Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas jau ketvirtą kartą pakvietė istorijos ir pilietinio ugdymo mokytojus iš visos Lietuvos į tradicija tampantį metodinį renginį „Istorijos pietūs“.
Šiemet šis susitikimas vyko išskirtiniame kontekste – XXXIV Lietuvos mokinių istorijos olimpiados metu.
Renginys „Istorijos pietūs“ ne tik pabrėžia istorijos mokytojų vaidmens svarbą šiuolaikinėje visuomenėje, bet ir skatina juos aktyviai gilinti savo profesines kompetencijas, diskutuoti apie aktualias istorines temas bei reflektuoti savo, kaip istorijos pasakotojų ir šaltinių analitikų, misiją. Šiuolaikinėje informacijos pertekliaus ir dezinformacijos eroje tokie gebėjimai – kaip niekada svarbūs.
Metodinis susitikimas subūrė platų ratą dalyvių – nuo akademinės bendruomenės atstovų iki mokytojų, muziejininkų ir kultūros institucijų specialistų. Kiekvienais metais čia mezgamas ryšys, tampantis pagrindu ne tik profesiniam bendradarbiavimui, bet ir platesniam kultūriniam dialogui. Šių metų renginio ašimi tapo provokuojantis klausimas: „Istorikams reikia akademikų ar akademikams reikia istorikų?“, kvietęs permąstyti bendradarbiavimo tarp mokslo ir pedagogikos svarbą.
Renginio iniciatorė – Klaipėdos universiteto doktorantė, lektorė ir Klaipėdos licėjaus istorijos mokytoja Milda Kontrimė – pažymi, kad „kartais paskęstame rutinoje ir pamirštame paskaityti gerą knygą ar panagrinėti naujausius mokslinius straipsnius, todėl šis metodinis renginys – tai tarsi profesinė šventė, skirta dalykinių kompetencijų gilinimui ir asmeniniam įkvėpimui.“
Renginyje pranešimus skaitė keturi lektoriai, atskleidę skirtingas, bet viena kitą papildančias istorijos dimensijas. Vitės progimnazijos mokytojas Mindaugas Janukonis aptarė Vakarų Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos iššūkius ir galimybes. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus tyrėja dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė gilinosi į gintaro pramonės ir papuošalų dizaino raidą Lietuvos pajūryje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė nagrinėjo Klaipėdos krašto senųjų kapinių išsaugojimo problematiką, o Lietuvos jūrų muziejaus atstovas Romualdas Adomavičius kėlė klausimą apie jūros vaidmenį Lietuvos tautinėje idėjoje.
Pasak Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, „plėsdami žinias apie Lietuvą kaip jūrinę valstybę, neapsiribojame nacionaliniu lygmeniu – mūsų tikslas yra kalbėtis su tarptautine auditorija. Šiame kontekste ir metodinis mokytojų, akademikų bei kitų bendruomenių atstovų susitikimas įgyja papildomos vertės, nes leidžia aptarti regionui svarbias temas aktualiame diskurse.“
„Istorijos pietūs“ – tai daugiau nei metodinis susitikimas. Tai – erdvė, kurioje istorijos pasakojimas tampa bendru mokymusi, kultūrine patirtimi ir įkvėpimu kurti sąmoningesnę, istoriją suprantančią visuomenę.
