Klaipėda 4.9°C
Lankydamiesi pajūryje po savaitgalį praūžusios audros galite pamatyti „suvalgytas“ kopas, išlūžusius laiptus, kitą pajūrio infrastruktūrą.
Kuršių Nerijos nacionalinis parkas praneša, kad bangos ir vėjas pasiglemžė tūsktančius metrų apsauginio paplūdimio kopagūbrio, vietomis šlaitai siekia daugiau kaip 8 m aukščio.
„Visų pirma raginame būti atsargiais ir kantriais, kol įvertinsime visą padarytą žalą. Nors šios „Maliko“ vardu pavadintos audros padariniai atmintyje išliks dar ilgai, tokios gamtos dramos, ypač pajūrio pakrentėje, stebimos jau seniai. ", - rašoma pranešime.
Plačiau apie Baltijos jūroje siautėjusias audras pasakojama Gamtos tyrimų centro darbuotojų Dariaus Jarmalavičiaus ir Gintauto Žilinsko analizėje.
Detalioje apžvalgoje pasakojama apie visas Lietuvos pajūrį apgadinusias stipriausias audras.
„Santykiai tarp jūros ir kranto visada buvo komplikuoti, - rašo Darius Jarmalavičius ir Gintautas Žilinskas. - Viena vertus, atsitraukus ledynams, būtent jūros bangos suformavo paplūdimius ir (vėjo pagalba) kopas, tačiau kita vertus, audrų metu ji daug kur savo kūrinius apardo ar net visai sunaikina.
Stebint šią gamtos dramą pirmiausia pastebima arda, kadangi ji vyksta greitai, dažniausiai per kelias valandas apsemiami paplūdimiai, apardamos kopos, sulaužoma, o vietomis ir sunaikinama krante esanti infrastruktūra (takai, laiptai, maitinimo punktai, sporto inventorius, persirengimo kabinos, suoliukai ir kt.). Tuo tarpu, kranto atsistatymas po ekstremalių audrų trunka ženkliai ilgiau (metai ar daugiau) ir žmogus ne visada pastebi kaip jūra vėl iš naujo gražina smėlį iš kurio sukuriamas paplūdimys ir kopagūbris.
Vertinant audrų poveikį svarbiu veiksniu tampa duomenų fiksavimo būdai ir jų reprezentatyvumas.
Sunku dabar palyginti viduramžiais ir 20 a. siautusių audrų poveikį, kadangi tiek matavimo būdai, tiek ir pats požiūris į audras buvo visiškai skirtingi. Net prasidėjus instrumentinių matavimų erai duomenys nebuvo vienodai reprezentatyvūs.
Tarkim, vandens lygio stebėjimai iki 1954 m. Klaipėdos uoste buvo vykdomi tik tris kartus per parą (7, 13 ir 19 val.), todėl maksimalus vandens lygis galėjo būti ir pražiūrėtas, ypač jei audra praslinkdavo naktį. Panašiai ir su vėjo stebėjimais. Todėl, daugmaž tiksliau spręsti apie audrų charakteristikas ir jas lyginti tarpusavyje, galima nuo 1955 m., kuomet stebėjimai jau buvo vykdomi kas valandą.
Pirma didesnė audra nuo šio stebėjimo laikotarpio buvo užfiksuota 1956 m. sausio 21 d. kuomet vakarų krypčių vėjai pasiekė 34-40 m/s greitį, o jūros lygis pakilo 143 cm. Deja, daugiau žinių apie šios audros pasekmes nėra, nes tuomet nebuvo tokio didelio dėmesio krantui. Kiek mažesnė audra praslinko 1961 m. gruodžio 2 d., kai pučiant vakarų krypčių vėjams (vidutinis greitis siekė 20 m/s), jūros lygis pakilo iki 111 cm.
Tačiau pati galingiausia audra, praslinkusi tikslesnių instrumentinių matavimų eroje, siautė 1967 m. spalio 18 d., kuomet pietvakarių vėjai pasiekė 34-40 m/s vidutinį greitį (gūsiuose iki 50 m/s), o jūros lygis pakilo iki neregėtos 185 cm atžymos. Skandinavijoje ši audra žinoma „Lena“ vardu. Nidoje buvo sudaužyta 15 dorių priklausiusių žvejų kolūkiui „Neringa“, o Juodkrantėje keturios žvejų valtys ir moto-botas buvo nuneštas į kitą marių krantą. Klaipėdoje išsiliejusi Dangė skalavo dramos teatro rūmus. Buvo apsemtas kelias Nida-Klaipėda. Iš Kuršių nerijos jūros kranto buvo išplauta apie 0,6 mln. m3 smėlio, žemyno kranto – 0,835 mln. m3.
Gerokai mažesnės, bet taip pat pridariusios nemažai eibių audros praslinko 1969 m. lapkričio 10 d., 1973 m. lapkričio 23 d., 1975 m. sausio 4 d., 1976 m. sausio 12 d., 1977 m. lapkričio 13 d., 1978 m. lapkričio 20 d. Jų metu vakarų krypčių vėjai viršijo 20 m/s greitį, o jūros lygis pakildavo virš 1 m. Įsimintina audra Lietuvos krantus užgriuvo 1983 m. sausio 18-19 d., kuomet vakarų krypties vėjai siekė 20-25 m/s, o gūsiuose iki 35 m/s greitį. Jūros lygis pakilo beveik 1,5 m. Europoje ši audra buvo žinoma “Christiandorg“ vardu. Buvo smarkiai pažeistas kopagūbris – vietomis jis atsitraukė net apie 15 m. Kuršių nerijoje labiausiai nukentėjo kranto atkarpa tarp Smiltynės ir Alksnynės bei ties Nida. Kuršių nerijos krantas prarado 0,77 mln. m3 smėlio. Pažymėtina, kad praslinkus šiai audrai, vėjuoti orai išsilaikė likusią mėnesio dalį, todėl audrų padaryti nuostoliai buvo didesni. Ypač dideli nuostoliai buvo ten, kur po tanklaivio „Globe Asimi“ avarijos buvo iš paplūdimio pašalintas smėlis su mazutu. Panaši, nors ir silpnesnė, audra praslinko ir 1990 m. vasario 27 d. Dar viena išskirtinė audra praslinko 1993 m. sausio 14 d., kuomet pietvakarių krypties vėjai siekė maždaug 20 m/s greitį, o jūros lygis pakilo iki 115 cm. Europoje ši audra gavo Verenos vardą. Savaite po jos, krantui dar nespėjus atsigauti, sausio 25 d. krantus vėl užgriuvo galinga audra.
1999 m. gruodžio 4 d. Lietuvos krantus užgriuvo Anatolijaus vardu pakrikštyta ekstremali audra. Jos metu vyravo PV ir VPV vėjai, gūsiuose siekę 40,5 m/s greitį. Jūros lygis pasiekė 165 cm žymą, Kuršių nerijos krantas neteko apie 1,94 mln. m3, žemyno – 2,0 mln. m3 smėlio.
Nuo 21 a. pradžios prasidėjęs centralizuotas vardų suteikimas audroms tuo pačiu paskatino ir didesnį dėmesį šiam reiškiniui, pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 15 d. praslinko audra Janika, 2007 m. sausio 14 d. – Franz, 2013 m. gruodžio 5-6 d. – Xaver, 2014 m. sausio 9-11 d. – Christina, 2017 m. rugsėjo 13 d. Sebastian, kaip solidžiai beskambėtų jų vardai, tačiau Lietuvos krantams jos didesnio poveikio neturėjo. Rimtesnės audros praslinko 2005 m. sausio 8–9 d. Ervino (Skandinavijos šalyse Gudruno) vardu pakrikštyta audra pasižymėjo gūsingais (iki 33,0 m/s) V ir VPV vėjais. Jūros lygis pakilo iki 154 cm. Krantas neteko apie 0,252 mln. m3 birių sąnašų. 2015 m. sausio 11 d. praslinkęs ciklonas Feliksas pasižymėjo gūsingais (iki 32,6 m/s) VPV krypties vėjais. Jūros lygis pakilo iki 137 cm žymos, o krantas neteko 0,758 mln. m3 birių sąnašų. 2020 m. kovo 12 d. ciklono Laura metu vyravo PV ir V krypties vėjai, gūsiuose siekę 36,4 m/s greitį. Jūros lygis pakilo iki 173 cm. Krantas neteko 0,177 mln. m3 birių sąnašų.
Šių metų sausio 30 d. praslinko dar viena ekstremali audra. Danų meteorologinė tarnyba priklausanti Šiaurės Europos audrų vardų suteikimo grupei suskubo suteikti jai Maliko vardą, grenlandų kalba reiškiantį „banga“. Tiesa, Suomijos meteorologijos institutas, nepriklausantis šiai grupei šią audrą įvardijo kaip „Valtteri“, o Kaliningrado srityje remiantis Berlyno instituto suteiktu vardu ji buvo įvardinta kaip „Nadia“, tačiau šie pavadinimai plačiau Europoje nepaplito. Pastebėtina, kad Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Danijoje ši audra pareikalavo ir žmonių aukų. Lietuvoje šios audros metu V-ŠV vėjai siekė 25,9 m/s (gūsiuose iki 34,8 m/s), o jūros lygis pasiekė maždaug 110 cm atžymą. Pažymėtina ir tai, kad tai buvo ketvirtas (ir galingiausias) ciklonas, nuo sausio 15 d. pradėjusių slinkti ciklonų serijos. Unikalu ir tai, kad tradiciškai Lietuvą pasiekiantys ciklonai pasižymi stipriais PV-V krypčių vėjais. Vėliau, vėjams sukantis iš ŠV-Š jie rimsta, tuo tarpu pastarieji ciklonai pasižymėjo tuo, kad sukantis į ŠV jie dar labiau sustiprėdavo ir ilgiau išlaikydami savo ardomąją galią.
Pažymėtina, kad nepaisant trumpalaikės didelio masto kranto ardos ekstremalių audrų metu, po audros vyravusių santykinai ramių orų laikotarpiu dalis nuplauto smėlio grąžinama į krantą ir, esant palankioms sąlygoms bei padedant krantą tvarkantiems žmonėms, gali greitai atkurti savo buvusį profilį. Tai gerai iliustruoja žemiau pateiktas paveikslas atspindintis smėlio kiekio 5 km atkarpoje abipus Klaipėdos uosto molų kaita. Ryškiausiai matomas 1999 m. Anatolijaus audros neigiamas poveikis. Tačiau, maždaug po dviejų su puse metų, smėlio kiekis Kuršių nerijos krante pasiekė iki audros buvusį lygį. Kitos audros tokių reikšmingų pokyčių nesukėlė. Praktiškai tiek Ervino, tiek Felikso bei Lauros trumpalaikis poveikis beveik neišryškėja metinių sąnašų pokyčių fone. Tai rodo, kad krantas geba (jei jam padeda žmogus) per santykinai trumpą laiką atstatyti prarastas smėlio atsargas. Tiesa, reikia paminėti, kad kranto ruožai su mažomis smėlio atsargomis (pvz. Preilos, Pervalkos apylinkėse Kuršių nerijoje ar morenos klifų bei Būtingės ruožuose žemyne) patiria ilgalaikius nuostolius.
Reprezentatyviai įvertinti kiek sąnašų Lietuvos Baltijos jūros krantas prarado po tik ką prasiautusios „Maleko“ bus įvertinta tik nusistovėjus ramesniems orams ir jūros lygiui nukritus iki artimo daugiamečio vidutinio dydžio, bei jūrai gražinus bent dalį nuplauto smėlio.
Smėlio kiekio kaita 1995–2021 m. šiauriau (žemyno krantas) ir piečiau (Kuršių nerijos krantas) Klaipėdos uosto molų
